Urologijos skyriuje - moderni diagnostika ir efektyvus gydymas

Nuo skyriaus įkūrimo buvo aktyviai diegiamos naujos technologijos, atliekamos naujos operacijos. Būtent šiame skyriuje pradėtos išorinės litotripsijos, ureteroskopijos, radikalios šlapimo ir prostatos šalinimo operacijos Vakarų Lietuvoje.

Urologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Raimundas Venckus sakė, kad urologinės operacijos yra pasikeitusios - anksčiau dominavo vadinamosios atviros operacijos - per pjūvį, o dabar apie 80 proc. operacijų yra minimaliai invazyvios, be didelių pjūvių. Per natūralius šlapimo takus atliekant operacijas gydomos šlapimo pūslės ligos, šalinami šlapimtakių, inkstų akmenys.

Dauguma - onkologinių ligų atvejai

Pasak R. Venckaus, onkourologinės ligos sudaro didelę dalį onkologinių ligų.

Tarp vyrų dažniausia onkologinė liga - prostatos vėžys (apie 2 000-2 500 naujų atvejų Lietuvoje kasmet). Ketvirtoje vietoje (tarp vyrų) ir septintoje vietoje (tarp moterų) - šlapimo pūslės ir inkstų vėžys. Inkstų vėžio nustatoma apie 700 naujų atvejų.

KUL Urologijos skyriaus gydytojai urologai stacionare atlieka operacijas ir konsultuoja Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje.

"Taigi, urologinių ligonių sraute onkologiniai ligoniai sudaro žymią dalį. Pastaraisiais metais, vystantis mokslu paremtai medicinai, įrodyta, kad geriausi rezultatai pasiekiami onkologinius ligonius gydant kompleksiškai, t. y. naudojant keletą gydymo metodų. Susiformavo būtinybė kiekvieną naujai nustatytą onkologinę ligą ir paciento gydymą aptarti daugiadisciplininiame konsiliume, kuriame dalyvauja gydytojai specialistai, chemoterapeutai, radioterapeutai. Šis konsiliumas rekomenduoja geriausią, tyrimais paremtą gydymo planą konkrečiam ligoniui", - sakė R. Venckus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriuje dirbantys gydytojai urologai stacionare atlieka operacijas ir konsultuoja Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje. Kas savaitę vyksta daugiadisciplininiai konsiliumai, kuriuose parenkamas geriausias ligoniui gydymo planas. Ligoninėje esama ištyrimo aparatūra (kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas, izotopinė skenografija) detaliai nurodo onkologinės ligos išplitimą ir galimą aplinkinių audinių pažeidimą.

Dominuoja prostatos vėžys

"Prostatos vėžys neabejotinai dažniausia vyrų onkologinė liga. Du trečdaliai Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus pacientų į urologus kreipiasi dėl prostatos vėžio. Gydomų ligonių spektras - nuo įtariamo prostatos vėžio iki išplitusio, gydymui hormonais atsparaus prostatos vėžio. Kiekvienai prostatos vėžio formai reikalingas individualus gydymo planas", - kalbėjo R. Venckus.

KUL per metus atliekama apie 400 prostatos biopsijų įtariant prostatos vėžį. Apie trečdaliui šių ligonių diagnozuojamas įvairių stadijų prostatos vėžys. Kiekvienas naujai nustatytas prostatos vėžys aptariamas daugiadisciplininiame konsiliume, priklausomai nuo ligos stadijos, gretutinių ligų, ligonio amžiaus, lytinio aktyvumo parenkamas maksimaliai radikalus ir išsaugantis geriausią gyvenimo kokybę gydymo planas.

Nustačius mažos rizikos ligą taikoma aktyvaus stebėjimo taktika, kas leidžia pusei ligonių tęsti kokybišką gyvenimą be gydomųjų intervencijų. Esant gydymo būtinybei pacientas nukreipiamas į stacionarą. Per metus KUL Urologijos skyriuje atliekama 60-70 visiško prostatos liaukos pašalinimo operacijų (radikalių prostatektomijų), nuo 2015 metų pradėtos laparoskopinės radikalios prostatektomijos.

"Prieš 30 metų pasaulyje paplito prostatos pašalinimo būdas per pjūvį pilve (laparotomija). Tuomet tai buvo pagrindinė operacija pašalinant prostatą su augliu. Nuo 1991 metų prasidėjo laparoskopinių operacijų era urologijoje - atlikta pirmoji laparoskopinė inksto pašalinimo operacija. Prieš 15 metų prasidėjo laparoskopinės radikalios prostatektomijos plitimas", - gydymo būdus vardijo R. Venckus.

METODAI. "Pastaraisiais metais, vystantis mokslu paremtai medicinai, įrodyta, kad geriausi rezultatai pasiekiami onkologinius ligonius gydant kompleksiškai, t. y. naudojant keletą gydymo metodų", - sako Urologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Raimundas Venckus. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Laparoskopija - operacijos metodas, kai instrumentai įvedami į pilvo ertmę per siaurus tuščiavidurius vamzdelius. Laparoskopinė radikali prostatektomija - tai prostatos ir sėklinių pūslelių (jei būtina, ir dubens limfmazgių) pašalinimas per keletą nedidelių pjūvių, atliekamų pilve.

"Kuo šis metodas geresnis už atvirą operaciją? Kadangi pilve padaromi 3-5 nedideli pjūviai, po operacijos ligonius vargina mažesnis skausminis sindromas, yra mažiau pooperacinių žaizdos komplikacijų. Ligoniai atkreipia dėmesį į geresnį kosmetinį efektą, reikia trumpiau gydytis ligoninėje. Įrodyta, jog po apatinės laparotomijos apie 15 procentų padidėja kirkšnies išvaržų dažnis, o laparoskopinė dubens chirurgija kirkšnies išvaržų vystymuisi įtakos neturi.

Kadangi operacijos metu naudojama optinė sistema, nepaisant mažo pjūvio, chirurgas mato ryškų, iki 3 kartų padidintą vaizdą. Tai leidžia geriau kontroliuoti kraujavimą operacijos metu, tiksliau identifikuoti anatomines dubens struktūras. Optinės sistemos naudojimas leidžia operuoti nestandartinio kūno sudėjimo ligonius, kurių tradicinės atviros operacijos metu operacinė rizika visada didėdavo. Būtina pažymėti, kad didėjant centrų, kurie įvaldo endoskopines operacijas, ir operuojančių urologų skaičiui, pradeda ryškėti ir mažesnis komplikacijų dažnis", - pasakojo R. Venckus.

Gydytojo teigimu, išsivysčiusiose pasaulio valstybėse kaip tolesnė laparoskopinės chirurgijos šaka plinta robotinė chirurgija. Šių operacijų metu operuoja ne robotas, o chirurgas, bet sukurtos robotinės chirurgui asistuojančios sistemos. JAV 95 proc. visų prostatos pašalinimo operacijų atliekama naudojant operacinius robotus.

"Ligoniai, sulaukę daugiau nei 70 metų, ar tie, kuriems nustatyta recidyvinė liga, nukreipiami radioterapiniam gydymui, kur yra galimybė parinkti maksimaliai radikalų, bet turintį minimalų šalutinį poveikį gydymą. Vis dar išlieka apie 15 proc. ligonių, kuriems prostatos vėžys nustatomas ketvirtos stadijos. Tai reiškia, kad būtinas sisteminis ir kompleksinis gydymas. Be įprastinės hormonoterapijos, aktyviai skiriami naujos kartos hormonoterapiniai preparatai ar speciali chemoterapija. Ligoniams, kuriems po gydymo atsirado šlapimo nelaikymas, nuo 2013 metų atliekama silikoninio raiščio implantacija. Šis gydymas pagerina gyvenimo kokybę vyrams, kuriems po gydymo sutriko šlapimo valdymas", - aiškino R. Venckus.

Efektyvus darbas

Šlapimo pūslės vėžys - dažniausiai operuojama iš visų onkourologinių ligų. Tai liga, kuri linkusi recidyvuoti, jai būtinas ilgalaikis stebėjimas ir dažnai - kartotinis operacinis gydymas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šiems ligoniams kas 3 mėnesius atliekamos apžvalginės cistoskopijos. Aktyviai naudojama priešrecidyvinė BCG imunoterapija. Per metus Urologijos skyriuje atliekama apie 250 minimaliai invazyvių (endourologinių) operacijų.

Nustačius invazyvias šlapimo pūslės vėžio formas atliekama visiško šlapimo pūslės pašalinimo operacija (radikali cistektomija). Esant būtinybei, nustačius ligos plitimą, taikoma sisteminė chemoterapija. Visi išvardyti metodai apima visą gydymo metodų kompleksą šlapimo pūslės vėžiui gydyti.

Inkstų vėžys dažniausiai asimptominė liga, randama rutininių ultragarsinių tyrimų metu. Liga daugiausia gydoma operaciniu būdu. KUL per metus atliekama iki 80 įvairių operacijų dėl inkstų auglio. Nustačius nedidelį inksto auglį (iki 4 cm) taikomos dalinio inkstų pašalinimo operacijos, išsaugančios patį inkstą. Radus didesnės apimties auglį, šalinamas inkstas. Nuo 2005 metų įdiegta minimaliai invazyvi (laparoskopinė) inkstų chirurgija. Kasmet apie 30-40 proc. visų inkstų operacijų atliekamos laparoskopiškai. Radus išplitusią ligos formą skiriamas tolesnis chemoterapinis gydymas biologinės terapijos preparatais.

"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sudarytos geros sąlygos ligoms diagnozuoti, gydyti ir stebėti, koordinuoti darbą su kitais būtinais gydymui specialistais. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sukurta ligonių priežiūros sistema, leidžianti sėkmingai nustatyti urologines onkologines ligas, jas gydyti. Sėkmingas gydymas pagerina žmonių išgyvenamumą, leidžia kokybiškiau ir visavertiškiau gyventi sergant onkologine liga", - sakė R. Venckus.

INFORMACIJA

Per metus Lietuvoje nustatoma apie 2 000 naujų prostatos vėžio atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga. Labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus vyrų (> kaip 50 metų) ir dažnėja su amžiumi. Ilgas išgyvenamumas (iki 10 m. ir ilgiau), todėl sergantys prostatos vėžiu pacientai dažnai miršta nuo kitų ligų. Prostatos vėžys gali ilgus metus likti nepastebėtas, pacientams nesukeldamas jokių simptomų.
Prostatos vėžio požymiai: šlapinimasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja; šlapinimasis padažnėja, ypač naktį, nes, susiaurėjus šlaplei, šlapimo pūslėje po šlapinimosi nuolat lieka šlapimo; šlapinimosi metu skauda; skausmas apatinėje pilvo dalyje; šlapimas kraujingas; hemospermija - kraujo priemaiša spermoje; kaulų skausmai.
Paprastai pacientą pirmiausia apžiūri šeimos gydytojas ir, jei reikia, pasiunčia jį pas urologą.
Pirmieji tyrimai, kuriuos atlieka gydytojas: digitalinis rektalinis prostatos tyrimas (DRE), prostatos apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną, prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujyje tyrimas. Tolesni tyrimai: transrektinė echoskopija (TRUS), prostatos biopsija. Kiti tyrimai, nustačius prostatos vėžį: cistoskopija, pilvo organų ultragarsinis tyrimas (echoskopija), radiologiniai tyrimai, intraveninė urografija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kaulų skenavimas.
PSA - baltyminė medžiaga, kurią gamina prostata, jos nedideli kiekiai visada būna sveiko vyro kraujyje. Kai prostatoje yra vėžys, PSA kiekis kraujyje dažniausiai padidėja. PSA lygis padidėja ne tik dėl vėžio, bet ir dėl kitų priežasčių: didėjant vyrų amžiui; esant prostatos uždegimui; esant šlapimo takų infekcijai; šlaplėje esant kateteriui; po šlapimo pūslės ar prostatos chirurginių intervencijų; po prostatos masažo; po kitokio mechaninio prostatos dirginimo, pvz., pavažiavus ilgesnį atstumą dviračiu ir kt.
Po gydymo PSA lygis kraujyje nuolat tikrinamas. Po tinkamo ir efektyvaus prostatos vėžio gydymo PSA lygis kraujyje sumažėja iki labai mažų skaičių, artimų 0 (priklauso nuo gydymo). Toks PSA lygis turi išlikti visą likusį gyvenimą arba tol, kol liga nepradeda progresuoti. Jei PSA po gydymo padidėja, tai gali reikšti, kad liga atsinaujina.
Rekomenduojama nuo 50 metų kas dvejus metus būtinai atlikti PSA tyrimą. Net ir nejaučiant jokių simptomų (neturint šlapinimosi sutrikimų, PSA kilimo) nuo 50 metų reikėtų profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją urologą.