Sveikata priklauso nuo laimės jausmo

Laimės jausmas yra mūsų sveikatos garantas. O jeigu norime pasigaminti serotonino ir jaustis laimingi, privalome gauti saulės šviesos. Vadinasi, kasdien turime šiek tiek laiko praleisti lauke ir idealu, jeigu tą laisvalaikį suderinsime su fiziniu krūviu.

- Ar tikrai mūsų gerai savijautai reikia tiek maisto papildų, kiek reklamuojama ir siūloma?

- Nereikia. Vienintelis dalykas, kurio mums visiems trūksta, yra vitaminas D. Tam net tyrimų nereikia, nes ir taip aišku. Yra rekomenduojamos palaikomosios dozės, dažniausiai apie tūkstantis tarptautinių vienetų ir šį vitaminą turėtume vartoti visi. Visa kita galima gauti su maistu, ypač, jeigu nesergame lėtinėmis ligomis, nežalojame savęs alinančiomis dietomis ir nesivaikome kvailų madų ar neturime kitų įsitikinimų. O maisto papildai užtikrina tik tai, ko negauname su maistu. Joks maisto papildas už mus nesudegins kalorijų, už mus neišsimiegos ir nepadidins laimės. Man niekas neįrodys, kad Lietuvoje įmanoma negauti to, kas būtina mūsų organizmui, sveikai maitinantis. Išskyrus vitamino D.

- Kas tuomet iš tiesų lemia mūsų gerą savijautą? Tik subalansuota mityba?

- Tai - kompleksinis dalykas. Gera savijauta stipriai priklauso nuo įvairios, subalansuotos ir reguliarios mitybos, aktyvaus gyvenimo būdo, laisvalaikio, kokybiško miego ir tinkamo paros režimo. Laimės jausmas yra mūsų sveikatos garantas. O jeigu norime pasigaminti serotonino ir jaustis laimingi, privalome gauti saulės šviesos. Vadinasi, kasdien turime šiek tiek laiko praleisti lauke ir idealu, jeigu tą laisvalaikį suderinsime su fiziniu krūviu. Trumpai tariant, jeigu savęs nerealizuosime mėgstamoje veikloje ir nemokėsime ilsėtis – nesijausime laimingi, o jeigu nebūsime laimingi, nebūsime ir sveiki. Kaip ir sakiau, nieko bendro su papildais tai neturi.

- Laimė tiesiogiai veikia mūsų sveikatą?

- Žinoma. Sveikata taip pat susideda iš daugelio aspektų ir vienas jų – laimė. Juk net sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują programą, kad visiems vyrams, kurie jaučiasi nelaimingi, bus užtikrinta prieiga gauti reikiamą psichologinę pagalbą telefonu karantino metu. Net ministras rūpinasi vyrų laime. O moterys Lietuvoje, matyt, ir taip yra laimingos. (Juokiasi.)

- Neseniai užsienio spaudoje pasirodė žinia, jog mūsų organizmai sintetinių papildų net ir nepasisavina. Tai tiesa?

- Organizmas pasisavina daug ką, tiek sintetinio, tiek natūralaus. Tiesiog taip jau susiklostė genetiškai ir kultūriškai, kad vitaminą C iš svogūno ar vitaminą B iš rupios juodos duonos mūsų organizmas pasisavina lengviau ir greičiau nei pagamintą cheminiu būdu. Ne dėl to, kad molekulė kitokia, bet dėl to, kad tas pats grūdas turi ir kitų medžiagų, padedančių jį pasisavinti. Vieno salyklo viskis visada bus skanesnis, nei šiaip skiestas spiritas. Su maistu ta pati taisyklė.

Bėda ta, kad dabar žmonės labiau tingi sveikai ir subalansuotai maitintis, nes tam reikia įdėti darbo ir pastangų. Juk lengviau ryte sugert kelias tabletes maisto papildų...

- Bet kartais dietologai sako, jog norint gauti to paties vitamino C paros normą, reikėtų suvalgyti kone kibirą citrinų...

- Visiškas melas. Net nereikia citrinos, nors ir jos užtektų vienos. Kad gautume mums reikalingą vitamino C paros normą, užtenka suvalgyti porą vaisių ir bent porciją daržovių per dieną. Ir geriausia vaisius bei daržoves rinktis pagal sezoniškumą. Dabar obuoliai, svogūnai, žiemą – rauginti kopūstai. Jeigu kasdien gersite po penkis gramus vitamino C, kuo viskas baigsis – paleis vidurius ir galiausiai inkstuose susidarys akmenys. Tad nėra jokių įrodymų, kad kokios padidintos vitamino C ar kito vitamino dozės labai nuo ko nors apsaugotų. Bet tai galioja tik kalbant apie sveiką žmogų ir profilaktiką.