Sveikai maitintis reikia įprasti

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo dr. Almanto Kranausko, visi pakeitimai orientuoti į dar sveikesnį vaikų maistą. „Atsirado daugiau ir įvairesnių daržovių bei vaisių, kepta mėsa neapvoliojama džiūvėsėliuose, nustatytos maksimalios leidžiamos cukraus ir druskos ribos bei patiekalų pasikartojimo dažnumas, siekiant, kad maistas būtų kuo įvairesnis ir sveikesnis.

Taigi, vaikų požiūris į produktų skonį tikrai nesusijęs su teisinių reikalavimų pokyčiais. Gauname daug gerų atsiliepimų ir padėkų, todėl, regis, vaikams maitinimas patinka. Jei vaikai kuo nors nepatenkinti, tai greičiausiai susiję su maitinimo paslaugos teikėjo pasikeitimu, jie dažnai kiekvienų naujų mokslo metų pradžioje keičiasi. Be to, svarbu ir konkrečių virėjų profesinė kompetencija ir meistriškumas“, - aiškino A.Kranauskas.

Paklaustas, kaip jam, kaip specialistui, atrodo neigiamas visuomenės požiūris, kai žmonės išgirsta pasiūlymus sviestą keisti margarinu, gerti liesesnį pieną ar valgyti liesesnę mėsą, A.Kranauskas tikina, jog įvairiuose šaltiniuose pilna įvairių klaidinančių teorijų, tačiau norint išsiaiškinti tiesą reikėtų vadovautis oficialiais šaltiniais.

Jis akcentavo, jog visai neseniai Europos Komisija drauge su Jungtinių tyrimų centru (JRC) parengė išsamius mokslu pagrįstus išaiškinimus dėl įvairių maisto produktų ir maistinių medžiagų poveikio sveikatai. Taip pat Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) periodiškai pateikia tyrimais pagrįstą oficialią informaciją.

„Taigi, šios išvados pateikiamos ne kokio nors vieno straipsnio pagrindu, o šimtų mokslinių straipsnių, publikuotų patikimuose mokslo žurnaluose, pagrindu, - kalbėjo A.Kranauskas. - Visi mūsų pasiūlymai dėl vaikų mitybos tobulinimo vadovaujasi minėtais informacijos šaltiniais. Natūralu, kad visuomenė daug ko nežino, todėl kartais kai kuriuos mūsų pozityvius žingsnius priima atsargiai ar net jiems priešinasi. Tiek liesa mėsa, tiek liesi pieno produktai, tiek gyvūninių riebalų keitimas sveikesniais - augaliniais - riebalais yra būtinas, nes Lietuvos sveikatos statistika rodo akivaizdžias egzistuojančias grėsmes, susijusias su tradicine nesveika mityba. Daugelis šalių, ypač Skandinavijos, gerokai toliau už mus pažengusios ir jų gyventojų sveikata yra daug geresnė. Tačiau ir ten, įvedant naujus pokyčius, sulaukta dalies visuomenės pasipriešinimo, tą kartais stebime ir Lietuvoje.“

A.Kranauskas tikino, jog tai, kad dalis vaikų namie maitinasi nesveikai - pirmiausia yra netinkamų tėvų įpročių pasekmė. Ir jų išugdyti ne visai tinkami vaikų įpročiai. „Skonis nėra argumentas, kad ir mokykloje jie turėtų gauti nevisavertį, jų sveikatai naudos neduodantį, o kartais - net ir kenkiantį maistą.

Beje, didelė dalis vaikų maitinasi ir namie sveikai. Yra daug sąmoningų žmonių Lietuvoje, kurie supranta nesveikos mitybos pasekmes ir nori išsaugoti ir stiprinti savo vaiko sveikatą ir gerą savijautą“, - sako ekspertas ir priduria, kad visuomenėje gajūs įvairūs su mityba susiję mitai, pavyzdžiui, apie kavos, sviesto ar lašinių „naudą“, įvairius „stebuklingus“ superproduktus ir panašiai.

Tačiau pakeisti žmonių mąstymą nėra lengva. Net Skandinavijoje ar Jungtinėje Karalystėje, nežiūrint į didžiules gyventojų švietimui skiriamas lėšas, šis procesas trunka dešimtmečius.