Specialistai skambina pavojaus varpais: europiečiai masiškai serga depresija

Bene didžiausios pasaulyje maisto ir kitų kasdienių prekių bendrovės vadovas pats puikiai žino, ką reiškia depresija. Prieš penkerius metus išgyveno nerimo priepuolius, kurie porą mėnesių trukdė dirbti.

„Neturėjau apetito, negalėjau skaityti laikraščių, liūdnų istorijų, bijojau dėl vaikų, kur jie [yra], kaip [jiems sekasi]. Nors anksčiau mėgau leisti laiką gamtoje, važinėti dviračiu, tuomet negalėjau net užlipti ant dviračio, bet baisiausia – galvojau apie savižudybę“, – prisimena bendrovės „Unilever“ viceprezidentas Geoffas McDonaldas.

Europoje kas dešimtas dirbantis žmogus kenčia dėl depresijos, kuri tampa viena rimčiausių psichikos sveikatos problemų. Nuo 40 iki 70 proc. bandymų nusižudyti susiję su depresija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais depresija gali kelti ne mažesnį pavojų negu širdies ir kraujagyslių ligos. Depresijos priežastis neretai būna darbas, milijonus žmonių įdarbinančios Europos verslo milžinės imasi su tuo kovoti.

„Turime įveikti neigiamą požiūrį į psichikos problemas. Tai yra tokios pačios bėdos kaip bet koks sužeidimas, vėžys ar širdies liga. Psichikos problemos yra rimtas susirgimas, todėl reikalauja aktyvios reabilitacijos ir specialios integracijos darbovietėje“, – aiškino Didžiosios Britanijos karališkojo pašto personalo vadovas Johnas Duncanas.

Šia iniciatyva siekiama padėti ne tik sergantiesiems, bet ir verslui, kuris patiria didelių nuostolių. Kartais reikia, atrodytų, labai nedaug.

„Paprastas dėmesio trūkumas darbe – kai nesulaukiama gero įvertinimo, pagyrimo iš vadovų, nepastebimi geri rezultatai. O juk taip paprasta pasakyti: „Šaunuolis, puikiai padirbėjai“, – depresijos priežastis įvardija pats ją patyręs McDonaldas.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad britų darbuotojai yra nelaimingiausi Europoje. Ispanijoje ir Prancūzijoje kas penktas dirbantis žmogus kenčia dėl įvairių depresijos simptomų.