Sergamumas virusiniu meningitu didėja

Daugėja susirgimų virusiniu meningitu. Daugiausia susirgusiųjų - 5-14 metų amžiaus vaikai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis mėnesius Lietuvoje užregistruota 380 virusinio meningito atvejų - 3,37 karto daugiau nei 2012 metais per tą patį laikotarpį. Tuo metu buvo užregistruota 114 užsikrėtimo šiuo virusu atvejų.

Daugiausia susirgimų užregistruota Kauno apskrityje - 175 atvejai, Vilniaus apskrityje - 83 atvejai ir Panevėžio apskrityje - 51 atvejis.

Dauguma, 66,8 proc., susirgimų registruota tarp 0-18 metų amžiaus asmenų (254 atvejai). Iš jų didžiausias sergamumas (61,4 proc.) registruotas tarp 5-14 m. asmenų.

Pasak specialistų, didesnį sergamumą šioje grupėje galimai sąlygoja kontaktavimas ugdymo įstaigose ir kolektyvuose.

Net 71 proc. susirgimų užregistruota tarp miesto gyventojų dėl galimai geresnio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei geresnės diagnostikos. Stebimas didesnis sergamumas tarp vyrų - 228 atvejai (60 proc.), moterų - 152 susirgimai (40 proc.).

Virusinis meningitas - galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas, kurį sukelia virusai. Užsikrečiama nuo sergančio asmens artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus - kosint, čiaudint, kalbant. Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas.

Virusiniams meningitams būdinga staigi ligos pradžia, kuri prasideda karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu ar vėmimu, sprando raumenų sustingimas, kartais bėrimu. Skirtingų virusų sukelto meningito klinika nesiskiria, todėl tiksliai nustatyti sukėlėją galima tik mikrobiologiniais tyrimais.

Padidėjusį sergamumą galima sieti su gerėjančiu asmens sveikatos paslaugų prieinamumu, medicinine diagnostika ar sezoniškumu. Kadangi dauguma virusologinių tyrimų brangūs, ilgai trunkantys, atliekami specializuotose laboratorijose, todėl išaiškinama tik 30-70 proc. virusinio meningito atvejų.

Siekiant išvengti virusinio meningito, rekomenduojama reguliariai plauti rankas, kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, o panaudotas - išmesti į šiukšliadėžę, reguliariai vėdinti ir valyti patalpas, vartoti gerai termiškai apdorotą maistą, vandenį iš patikimų vandens šaltinių, skiepyti vaikus pagal Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Darbuotojai, atsižvelgiant į jų riziką susirgti užkrečiamosiomis ligomis, turi būti skiepijami valstybės lėšomis įsakymų nustatyta tvarka, rekomenduojama skiepyti keliautojus, vykstančius į užsienio šalis, kuriose yra didelė rizika užsikrėsti ligomis, kurios gali sukelti virusinį meningitą.

Susirgus patariama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę ir skirs tinkamą gydymą.