Seimo narė siūlo Lietuvoje įteisinti eutanaziją

Politikė parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Eutanazijos įstatymo projektą.

Ji siūlo įstatymu reglamentuoti asmens, kenčiančio nuolatines bei nepakeliamas fizines ir dvasines kančias, kurių neįmanoma palengvinti, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nutraukta jo paties prašymu.

Įstatymu taip pat būtų įteisinta asmens teisė iš anksto nurodyti atlikti jam eutanaziją, jei dėl ligos ar sužalojimo nulemtos nesąmoningos būsenos jis pats nebegalėtų išreikšti savo valios.

„(...) eutanazija pacientui, kurį kankina ilgai besitęsiantis skausmas bei suvokimas, jog liga yra nepagydoma, suteiktų galimybę numirti oriai, išvengti skausmo ir kančių“, - projekto aiškinamajame rašte teigia M.A.Pavilionienė.

Pagal projektą, eutanazija būtų laikomas „sąmoningas, šio įstatymo reikalavimus atitinkantis terminalinės būklės paciento gyvybės nutraukimas“, paciento pageidavimu eutanaziją atlikti galėtų tam teisę (specialią licenciją) turintis gydytojas, jam talkintų konsultuojantis gydytojas.

Nepagydoma liga sergantis ir dideles kančias kenčiantis asmuo turėtų užpildyti prašymą dėl eutanazijos atlikimo. Prieš tai gydytojų konsiliumo sprendimu jo būklė turėtų būti pripažinta terminaline, tai yra medicininiu požiūriu beviltiška ir lemiančia blogą gyvenimo prognozę.

Kiekvienas veiksnus pilnametis asmuo taip pat galėtų užpildyti išankstinį nurodymą dėl eutanazijos atlikimo. Jame turėtų būti nurodyta, kokiais atvejais jam galima atlikti eutanaziją. Toks nurodymas privalėtų būti užpildomas akivaizdoje trijų veiksnių pilnamečių asmenų, kurie neturi jokių materialinių interesų ar kitos tiesioginės naudos, susijusių su paciento mirtimi. Be to, išankstinis nurodymas galiotų ne ilgiau nei penkerius metus nuo jo parengimo.

Įstatymo projekte taip pat apibrėžiama, kad teisę atlikti eutanaziją turintis gydytojas iki pat eutanazijos atlikimo privalo periodiškai kalbėtis su pacientu dėl jo valios, atsižvelgti į paciento būklės progresavimą, kad būtų tikras, jog paciento valia dėl eutanazijos atlikimo nėra trumpalaikė.

Kaip atliekama eutanazija, tikrintų Eutanazijos kontrolės ir vertinimo komisija.

Projekte taip pat numatyta, kad joks gydytojas negali būti verčiamas atlikti eutanazijos, joks kitas asmuo negali būti verčiamas ir padėti ją atlikti.

Pasak M.A.Pavilionienės, esama atvejų, kai eutanazija yra vienintelė išeitis palengvinti beviltiško ligonio kančias.

„Nepaisant spartaus medicinos mokslo progreso ir svarbių laimėjimų, dar egzistuoja ligos (bei tam tikros ligų formos ar stadijos), kuriomis sergantiems pacientams gydymas nepadeda arba yra veiksmingas tik minimaliai. Tokiais atvejais ligonio kančioms, skausmui mažinti leidžiamas morfijus, kuris asmenybę paverčia bejėge, savo valios negalinčia išreikšti būtybe. Manytina, jog tokia situacija, kai sunkaus fizinio ir (ar) dvasinio skausmo kamuojamam pacientui nėra suteikiama galimybė ramiai ir oriai nutraukti gyvenimą, yra keistina“, - teigia parlamentarė.

Ji primena, kad Belgijoje, Liuksemburge bei Nyderlanduose ši paslauga 2002-2008 metais buvo legalizuota.

M.A.Pavilionienė tvirtina, kad Lietuvoje taip pat žinomas atvejis, kai 1998 metais motina stipriai apdegusiam sūnui, kankinamam nepakeliamų skausmų, suleido mirtiną vaistų dozę. Baudžiamojoje byloje ji buvo išteisinta.

„Būtina paminėti, jog valstybė nėra gyvybės davėja. (...) Atsižvelgtina ir į šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau plečiamas žmogaus teisių ribas, numatant asmens galimybę savo gyvenimo ir mirties klausimus spręsti autonomiškai, vis mažiau į tai įsiterpiant viešajai teisei ir šiuos klausimus reglamentuojant minimaliai. Tai rodo atskirų valstybių praktika ir tarptautinių teismų ir institucijų nuomonė“, - sako Seimo narė.

Eutanaziją siūlantį įteisinti įstatymą 2012 metais buvo parengęs tuometinis Seimo narys Andrius Burba. Tačiau parlamentas jo projekto nesvarstė.

Prieš dvejus metus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta apklausa parodė, kad 47 proc. respondentų pritaria eutanazijos įteisinimui. 37 proc. apklaustųjų nurodė, jog tam nepritartų, o 16 proc. apklausoje dalyvavusiųjų sakė šiuo klausimu neturintys nuomonės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.