Razbadauskas: bedarbių, išsiskyrusių, našlių grupėje esame arti Afrikos šalių rodiklių

NST duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos demografinės tendencijos išliko panašios: didžiausią gyventojų dalį, apie 65 proc. sudaro 15-64 metų amžiaus gyventojai. Tiesa, gimstamumas šalyje per pastaruosius 100 metų krito 3 kartus, skaičiuojant pagal vaikų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų skaičių. Jeigu 1922 m. šis skaičius sudarė apie 27 kūdikius, tai 2016 m. 1 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko beveik 11 kūdikių.

Daugiausia mirčių šalyje – net 90 proc. lemia lėtinės ligos. Daugiausia mirčių registruojama dėl širdies ir kraujagyslių ligų – 57 proc. Dėl šios priežasties Lietuvoje miršta 2,5 karto daugiau pacientų nei onkologinių ligonių. Onkologinės ligos pagal mirčių skaičių Lietuvoje yra trečioje vietoje, jas lenkia mirtingumas nuo lėtinių kvėpavimo takų ligų.

Apskritai pasaulyje lėtinės ligos kasmet nusineša 41 mln. gyvybių. Iš jų apie 15 proc. mirusių yra 30-70 metų amžiaus asmenys. A. Razbadauskas pabrėžė, kad mirtingumą lėtinių ligų galėtų sumažinti sveika gyvensena. Jis įvardijo, kad rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nesubalansuota mityba bei fizinio aktyvumo trūkumas 75 proc. padidina lėtinių ligų riziką.

Anot NST atstovų, staigios mirties rodiklius būtų galima pagerinti išsprendus sveikatos paslaugų prieinamumo problemą. Anot posėdyje dalyvavusio NST pirmininko Stasio Žirgulio, yra nenormalu, kai brangūs tyrimai yra sutelkti keliose didžiausiose šalies ligoninėse, jų pacientams tenka laukti ir po 4 mėnesius. Privatus sektorius tokias paslaugas galėtų suteikti per 4 dienas, bet mažas pajamas gaunantiems asmenims jis yra neįkandamas.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per 10 metų pailgėjo beveik 2 metais ir siekia beveik 76 metus. Tiesa, vyrų ir moterų tikėtino gyvenimo trukmė skiriasi apie 10 metų. Moterų Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė siekia apie 80,6 metų, vyrų – apie 71 metus.

NST narys pabrėžė, kad toks skirtumas tarp lyčių tikėtinos gyvenimo trukmės yra didžiausias pasaulyje.

„Tiesa, pagal labiau išsilavinusių žmonių, turinčių didesnes pajamas, rodiklius mes galime lygiuotis į Japoniją, Italiją, Ispaniją – valstybes, turinčias ilgiausią tikėtino gyvenimo trukmę. Tuo tarpu bedarbių, išsiskyrusių, našlių grupėje esame arti Afrikos šalių rodiklių“, – sakė A. Razbadauskas.

Vienas skaudžiausių rodiklių ir opiausių šalies problemų išlieka savižudybių skaičius. Higienos instituto duomenimis 2018 m. 10 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 2 savižudybės. Aukščiausias rodiklis registruotas apie 1998 metus – 5 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Nepaisant to, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, šalis Europos šalių kontekste pagal šį rodiklį lieka viena pirmaujančių. Daugiau registruojama vyrų savižudybių. Pavyzdžiui, 2017 m. Lietuvoje nusižudė keturis kartus daugiau vyrų nei moterų. Vyrų rodiklis siekė 600 atvejų, moterų – 150.

„Ne kartą svarstyta ši problema, rodikliai stulbinančiai dideli, mes pirmaujame negatyvia prasme taip, kad baisu pasižiūrėti. Lietuvoje – dvigubai daugiau savižudybių negu bet kurioje kitoje Europos šalyje. Priemonės, kurios gali tai sustabdyti, mūsų manymu, yra psichologinės pagrinde. Kaip nekeista, viena iš tokių priežasčių – besaikis girtavimas. Kaimuose girtuokliauja nuo 40-50 metų. Mes turime turėti biudžetą, skirti tam lėšų, kad vieną kartą suvaldytume šitą reiškinį. Turime išleisti naujus kadrus iš gydymo įstaigų, kurie užsiimtų tais ligoniais, kuriems reikalinga šita pagalba“, – sakė S. Žirgulis.

Greta opiausių šalies problemų pranešėjai priminė ir apie menką šalies gyventojų fizinį aktyvumą, kuris ypač ryškus pandemijos laiku, kai visas darbas ir mokymasis organizuojamas nuotoliniu būdu, sėdint prie kompiuterių. A. Razbadauskas atkreipė dėmesį, kad būtina kasdien judėti bent po 30 min.

NST yra Seimui atskaitinga institucija, veikianti kaip patariamasis organas sveikatos klausimais.