Prastai jaučiatės? Verta pasitikrinti endokrininę sistemą

Endokrininių liaukų organizme yra įvairių: hipofizė, kankorėžinė liauka, pagumburis, skydliaukė, prieskydinės liaukos, antinksčiai, užkrūčio liauka, lytinės liaukos, kasa. Jos gamina hormonus, kurie reguliuoja organizmo funkcijas, medžiagų apykaitą. Sutrikus bent vienos liaukos veiklai sutrinka ir viso organizmo darnus funkcionavimas.

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytoja endokrinologė Tatjana Jocienė sako, kad žmonės, išgirdę sąvoką "endokrininės ligos", dažniausiai pagalvoja apie skydliaukės ligas arba cukrinį diabetą - tai, kas pasitaiko dažniausiai. T. Jocienės darbo praktikoje šios dvi ligos sudaro maždaug pusę visų endokrininėmis ligomis sergančių pacientų.

Skydliaukės problemų priežasčių daug

Gydytoja endokrinologė yra pastebėjusi, kad su skydliaukės ligomis dažniau susiduria moterys: T. Jocienės praktikoje apie 80 proc. pacientų sudaro būtent jos.

"Dažnai matome, kad skydliaukės autoimuninės ligos (autoimuninis tiroiditas, Greivso liga) kartojasi giminėje, pavyzdžiui, serga močiutė, mama, dukra, teta. Kitas dalykas - aplinkos veiksniai: greitas gyvenimo tempas, įtampa, stresas, lėtinės gretutinės ligos, pasikartojančios infekcijos. Visa tai gali turėti įtakos skydliaukės ligų atsiradimui ar progresavimui. Be to, Lietuva yra jodo trūkumo zonoje. Nors gyvename prie jūros, dažnas pacientas nustemba, kad trūksta jodo, esą jis dažnai prie jūros būna. Tačiau mūsų ore, dirvožemyje, gėlame vandenyje jodo nėra daug ir jo negauname užtektinai", - pasakoja T. Jocienė.

Jos manymu, kai kuriais atvejais gali būti jaučiami Černobylio katastrofos pėdsakai. Tuo metu įvykę pokyčiai kai kuriems žmonėms nustatomi tik dabar. Rekomenduojama visiems, vyresniems nei 35 metų, bent kartą per 5 metus pasitikrinti skydliaukę.

Kaip atpažinti skydliaukės ligas?

Padidėti skydliaukė gali dėl jodo trūkumo, liaudyje ši liga dar vadinama struma, gūžiu. Vis dėlto ši liauka gali būti padidėjusi, tačiau jeigu funkcija nesutrinka, sveikatai įtakos tai dažniausiai neturi.

Daugiau problemų sukelia per daug pasyvi ar per daug aktyvi skydliaukės hormonų gamyba.

Būklė, kai skydliaukės veikla yra sulėtėjusi ir trūksta hormonų, vadinama hipotireoze. Apie ją gali pranešti bendras nuovargis, silpnumas, mieguistumas, sunku sutelkti dėmesį. Pacientai skundžiasi, kad slenka plaukai, lūžinėja nagai, sausėja oda, auga svoris, sulėtėja medžiagų apykaita.

"Nė vienas iš šių simptomų nėra specifinis, kad būtų galima įvardinti, jog tikrai yra problemų su skydliauke. Žmogus šiuos simptomus dažniausiai priima kaip streso, miego ar vitaminų trūkumo pasekmes. Kartais taip ir yra, tačiau žmonės prisitaiko, įpranta taip gyventi", - pastebi gydytoja.

Kai skydliaukė veikia per daug aktyviai ir atsiranda hormonų perteklius (hipertireozė), poveikis organizmui yra priešingas. Nors pagreitėja medžiagų apykaita, žmogus gali jausti nuovargį ir silpnumą, gali atsirasti padažnėjęs širdies plakimas, tachikardijos epizodai, kiti širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs prakaitavimas, gali kristi svoris, drebėti rankos, padidėja nervingumas, atsiranda nuotaikų kaita, miego sutrikimai.

"Pernelyg aktyvią funkciją nustatyti lengviau, nes žmogus pasijaučia blogai ir greičiau kreipiasi į gydytojus", - sako T. Jocienė.

Jos teigimu, pastebėti pirmus ligos simptomus ar įtarti ligą turėtų šeimos gydytojas ir atlikti skydliaukės hormonų tyrimą. Jeigu yra pakitimų, žmogus turi būti nukreipiamas pas endokrinologą.

Kokios kitos ligos?

Dažna ir vis dažnėjanti liga yra cukrinis diabetas. Daugėja tiek pirmo, tiek antro tipų diabeto atvejų ir, gydytojos manymu, ši problema vis progresuos ir augs, nes mūsų gyvenimo būdas nėra toks, koks turėtų būti.

Tenka gydyti ir rečiau pasitaikančias endokrinines ligas, pavyzdžiui, sutrikusią kalcio apykaitą. Dažnas pacientas net nenumano, kad gali turėti tokį sutrikimą. Viena dažniau pasitaikančių ligų - pirminė hiperparatirozė, kai padidėjusi prieskydinė liauka gamina daug parathormono ir didėja kalcio kiekis kraujyje. Tada gali atsirasti nuovargis, raumenų silpnumas, vidurių užkietėjimas, gali sulėtėti mąstymas, susidaryti akmenys inkstuose, pradėti retėti kaulai.

Nemažai žmonių endokrinologo konsultacijai atsiunčiami įtariant antinksčių patologijas. Tai liauka, kurioje gaminama daug hormonų: adrenalinas, noradrenalinas, kortizolis, aldosteronas, lytiniai hormonai. Pasak gydytojos, kaip ir skydliaukės atveju, gali būti antinksčių hormonų perteklius ar trūkumas. Simptomai atsiranda priklausomai nuo to, kokio hormono gamyba sutrinka. Pavyzdžiui, kai trūksta kortizolio, jaučiamas didelis bendras ir raumenų silpnumas, nuovargis, keičiasi odos pigmentacija (ji patamsėja), galvos svaigimas ir žemas spaudimas. Esant kortizolio pertekliui gali vystytis diabetas, nutukimas, kaulų retėjimas, prasideda riebalų persiskirstymas (plonos galūnės, pilvinis nutukimas), odos pokyčiai, aukštas spaudimas.

Galbūt nedaug kas žino, kad osteoporozę (kaulų retėjimą) taip pat lemia hormonų disbalansas, nes kaulinis audinys taip pat yra priklausomas nuo hormonų veiklos organizme. Kaulų apykaitos reguliavime dalyvauja skydliaukės, lytinių, prieskydinių liaukų, antinksčių ir kiti hormonai.

"Kol moterų organizme gaminami lytiniai hormonai, kaulai apsaugomi nuo retėjimo. Ne veltui šios problemos moterims prasideda po menopauzės, ypač jei menopauzė yra ankstyva (iki 45 metų). Manau, tam skiriama per mažai dėmesio. Vėlgi - tai tyli liga. Na, jaučiami nugaros skausmai. Tačiau kuriam iš mūsų neskauda nugaros? Jeigu pacientui neatliekamas kaulų tankio tyrimas, liga nediagnozuojama. Dažnai pirmas ligos požymis - jau įvykęs kaulų lūžis", - sako gydytoja endokrinologė T. Jocienė.

Dar viena problema, dėl kurios kreipiasi jaunos moterys - mėnesinių ciklo sutrikimai, nereguliarios mėnesinės, negalėjimas pastoti, nevaisingumas. Šiais atvejais tiriami skirtingų liaukų hormonai ir aiškinamasi, ar yra ryšys tarp problemos ir hormonų kiekio organizme. Minėtų problemų priežasčių yra įvairių, pavyzdžiui, stresas, gyvenimo būdas, infekcijos, mityba, ginekologinės problemos.

Gydant endokrinines ligas bendradarbiaujama su šeimos gydytojais, dietologais, chirurgais, radiologais, ginekologais, akių ligų gydytojais, nefrologais, slaugytojais diabetologais. Įtariant kitų ligų simptomus, pacientai nukreipiami ir neurologo, kardiologo, reumatologo ar kito specialisto konsultacijai. Priklausomai nuo ligos, taikomas gydymas hormonais, chirurginis gydymas, gyvenimo būdo korekcija.

Kodėl negalima delsti?

Uždelsti ligos atvejai gali turėti liūdnų pasekmių. Itin grėsmingos yra negydomo cukrinio diabeto komplikacijos. Pavyzdžiui, atsiveria negyjančios žaizdos, tenka amputuoti pėdą ar koją, jeigu nustoja veikti inkstai, reikia dializių, transplantacijos, žmogus gali apakti, o ištikus infarktui ar insultui atsiranda ir staigios mirties rizika.

"Vienas mano pacientų yra gana jaunas, apie 55 metų amžiaus vyras, kuris antro tipo cukriniu diabetu serga apie 16 metų. Beveik 15 metų jis vartojo vaistus nereguliariai, nesigydė, turėjo labai aukštą cukrų, nors diagnozę jis žinojo. Dabar jis gydosi nuosekliai, vartoja medikamentus, turi gerą cukrų. Tačiau prieš pusantrų metų jis patyrė insultą ir dabar vos paeina, velka kojas, nevaldo rankos. Taip darbingo amžiaus vyras tapo neįgaliu visam likusiam gyvenimui. Jis nebegali dirbti, nes jam net sunku atidaryti mano kabineto duris. Manau, tai aiškiausias pavyzdys, kas būna, jeigu liga uždelsta", - sako Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytoja endokrinologė.

Ji priduria, kad uždelstos skydliaukės ligos gali labai pabloginti žmogaus savijautą, kadangi šios liaukos darbas sutrinka ne staiga, o per ilgą laiką.

"Tai lėtas procesas, gali trukti ir penkerius ar dešimt metų. Žmogus pripranta prie lėtai besikeičiančios būklės. Dažnai net būna, kad atlikus tyrimus rodikliai yra blogi, bet žmogus sako, kad gerai jaučiasi. Tik pradėjus gydymą ir sugrąžinus normalią funkciją, žmogus nustemba, kad vėl turi energijos ir iš tikrųjų gerai jaučiasi. Žmogus ne visada suvokia, kad serga, ta būklė keičiasi taip lėtai, kad pacientai prisitaiko. Tačiau liga labai išbalansuoja gyvenimo ritmą ir nebėra gyvenimo kokybės", - dėmesį atkreipia T. Jocienė.

Ar reikia papildų?

Gydytojos nuomone, žmogus visada turėtų įsiklausyti į savo organizmą, ko jam reikia.

"Kiekvienam pacientui patariu vartoti vitaminą D. Kad organizme pasigamintų užtektinai šio vitamino, reikia būti saulėje atidengtomis galūnėmis apie pusvalandį. Tačiau mes tokių galimybių neturime, todėl rudens-žiemos laikotarpiu, kai nėra saulės, būtų tikslinga vartoti profilaktinę vitamino D dozę. Tada ir nuovargis sumažėja, ir bendra savijauta geresnė", - pataria T. Jocienė.

Pasak gydytojos, jeigu vargina mėšlungis, raumenų trūkčiojimai, galima vartoti kalį, magnį. Esant skydliaukės veiklos sutrikimams naudingi selenas, cinkas.

"Naudoti visko iš eilės tikrai neverta. Vis dėlto tai yra papildai. Kur kas svarbiau yra subalansuota mityba - žmogus turi gauti ir riebalų, ir baltymų, ir angliavandenių, ir skaidulų. Visur deklaruojami paprasti mitybos principai padeda palaikyti normalų svorį, o sykiu - ir normalią organizmo veiklą", - pabrėžia gydytoja endokrinologė.