Prancūzas pataria, kaip rudenį nesirgti

Ž.K.Šari už straipsnius medicinos tematika apdovanotas Prancūzijos valstybine premija. Šiuo metu jis dirba praktinį darbą, dėsto Prancūzijos gydytojams ir vaistininkams. Jo knyga „Jūsų sveikatai: natūralios priemonės ištisus metus“, neseniai išleista ir lietuvių kalba, sulaukė didelio pasisekimo Prancūzijoje - jau parduota daugiau kaip 200 tūkst. jos egzempliorių.

Knygoje kiekvienam suprantamai siekiama paaiškinti, kodėl mus ištinka koks nors negalavimas, ir pasiūlyti paprastus, visiems prieinamus būdus, kaip galime pamėginti padėti patys sau namuose.

Knyga parašyta plačiajai visuomenei, tačiau autorius joje siekia supažindinti skaitytojus ir su pagrindiniais individualizuotos bei integralios - endobiogeninės - medicinos principais.

„Individualizuotos medicinos esmė - žvelgti į kiekvieną žmogų asmeniškai, suprasti, kaip funkcionuoja jo organizmas, kas ir kodėl sukelia vienus ar kitus simptomus, ir rasti būdą, kaip natūraliomis priemonėmis optimizuoti organizmo atsinaujinimą ir gerą funkcijų palaikymą“, - „Vakaro žinioms“ aiškino gydytojas.

Anot jo, dabar medicinoje sureikšmintas simptomų gydymas ir neatsižvelgiama į žmogaus fiziologiją, individualumą, visiškai nesidomima, dėl ko žmogus jaučia tuos simptomus, neatsižvelgiama į jo genetiką, į tai, kokie yra jo gyvenimo būdo ir fiziologiniai organizmo ypatumai.

Medikai simptomams šalinti skuba skirti sintetinius vaistus, nors pirmiausia būtų galima mėginti natūraliomis priemonėmis paveikti tai, kas sukėlė vieną ar kitą simptomatiką. Deja, daugelyje šalių medicinos universitetai nemoko, kaip ir kada skirti vaistinių augalų. O tereikia labai nedaug - išsiaiškinti, koks augalinis preparatas konkretaus žmogaus neurovegetacinei ir endokrininei sistemai gali turėti įtakos.

Sezoniniams negalavimams užkirsti kelią galima namų sąlygomis, o didžiausias natūralios medicinos privalumas yra tas, kad ji - jau jūsų namuose. Natūralūs produktai, kurių yra jūsų virtuvėje, na, gal artimiausioje parduotuvėje ar vaistinėje, tinkamai vartojami, padės užbėgti už akių daugeliui nemalonių situacijų.

Ž.K.Šari teigimu, kintantys metų laikai - stresas organizmui. Tačiau naudodami natūralios medicinos siūlomas priemones galite padėti organizmui prisitaikyti prie metų laikų kaitos, kad jis sklandžiai funkcionuotų.

Gydytojas akcentuoja, kad pradėti gydytis reikia, kol dar nevėlu, vos pajutus pirmuosius negalavimo simptomus - priešingu atveju teks kreiptis į gydytoją. Tiesa, dar svarbu suprasti, kad natūralioji medicina nereguliuoja organizmo funkcijų, o tik padeda jam pačiam atsikurti.

J.K.Šari atkreipia dėmesį, kad ruduo yra prisitaikymo metas, o tam ypač svarbi gera antinksčių veikla. Tad padėkite jiems: valgykite daug vitamino C turinčių vaisių, rudens pabaigoje kas rytą išgerkite šaukštą šaltalankių sulčių, gerkite ceiloninio cinamono nuoviro, vartokite kininio ženšenio ir tikrojo imbiero produktus. Prie rudens sezono organizmui padeda prisitaikyti bičių pienelis, tik jis netinka vėžiu sergantiems žmonėms.

Rudens metu labai svarbu padėti skydliaukei, kuri atsakinga už imunitetą, nes sutrikusi jos prisitaikymo prie metų laikų funkcija gali sukelti visą virtinę bėdų: galite susirgti angina, bronchitu, laringitu ir kt. Tad rytais valgykite avižinės košės ir gerkite juodųjų serbentų lapų arbatos su citrina ir cinamonu.

Geros būklės virškinamojo trakto mikroflora yra pagrindinis dalykas norint sėkmingai apsisaugoti nuo šalčio. Jei negeriate kefyro, ruduo - pats metas pradėti jį gerti. Pasistenkite valgyti daug salotų ir tarkuotų morkų, reguliariai pagardindami jas alaus mielėmis.

Rudenį svarbu suvaldyti stresą, nes jis gali sutrikdyti miegą. Vakarais gerkite raudonžiedžių pasiflorų ir melisų arbatos - ji padės atsipalaiduoti ir užmigti. Skirkite laiko tik sau - tai padės geriau suvaldyti stresą. Rudenį nuo streso gerai padeda magnis - šio mikroelemento reikėtų gerti, kai pajusite trūkčiojant akių vokus ar kai dėl streso užkietės viduriai.

Dar viena rimta problema rudenį - dėl saulės trūkumo organizmas sintetina mažiau vitamino D, o tai veikia mūsų psichiką. Tad gaudykite, kiek tik įstengiate, paskutinius saulės spindulius. Norėdami kompensuoti vitamino D trūkumą, valgykite riebios žuvies, o jei ir vasarą saulės gavote mažai - vartokite otų ar menkių kepenėlių aliejų.

Paprasti receptai, padedantys jaustis geriau

Receptas prasidėjus karščiavimui

Perpjaukite citriną pusiau ir virkite ją pusėje litro vandens. Į vandenį dar įmeskite 1 cinamono lazdelę arba įberkite šaukštelį cinamono, 3-5 gvazdikėlius, keletą čiobrelių lapelių. Šį mišinį pavirę 10 minučių ant silpnos ugnies, šakute išspauskite citriną, skystį perkoškite ir gerkite jį kiek įmanoma karštesnį.

Nuoviro gerkite mažiausiai tris kartus pirmą dieną, vėliau priklausomai nuo simptomų intensyvumo 2-3 kartus per dieną 2-5 dienas, o kai pradėsite sveikti - 5 dienas kartą per dieną.

Citriną gydytojas siūlo virti su visa žievele, nes organizmui ypač naudingi joje esantys eteriniai aliejai. Tiesa, citrina turėtų būti ekologiška. Jei tokios neturite, žievelę prieš verdant geriau nulupti.

Nuotaikai pagerinti

Griffonia simplicifolia (afrikinis vaistinis augalas, kuris žinomas dėl gebėjimo gerinti nuotaiką) kapsulės po 250 mg arba 300 mg; prireikus viena kapsulė einant miegoti nuo lapkričio iki kovo. Jei to nepakaks, vartokite preparatus, kuriuose, be Griffonia simplicifolia, yra krokų, o jei ir tai nepadės - kreipkitės į gydytoją.

Nuovargiui įveikti

Pusryčiams valgykite avižų dribsnių košės su avižų pienu. Į puodą sudėkite dubenėlį avižų pieno, 3 šaukštus avižų dribsnių, šaukštelį tamsaus medaus (jei norite). Keletą minučių virkite ant silpnos ugnies, kol viskas pavirs tyre. Jei pageidaujate, baigdami virti įdėkite džiovintų vaisių (abrikosų, figų, bananų), migdolų, kitų riešutų, įberkite sezamų ar aguonų grūdelių.

Tokią košę valgykite 10 dienų, bet ne ilgiau.

Šis mišinys sustiprins jūsų skydliaukę, imunitetą ir estrogenus (moteriškus hormonus). Avižos teigiamai veikia skydliaukę, lytinę sistemą, antinksčius, kurie atsakingi už imunitetą. Ši košė sureguliuos jūsų organizmo peristaltiką ir suteiks energijos ryte.

Tačiau avižų dribsnių košės reikėtų vengti padidėjus skydliaukei, sergant ligomis, susijusiomis su estrogenais (krūties ar gimdos vėžys, endometriozė), ir jei nesiliauja augęs svoris.

Kaip išsivirti vaistažolių arbatos

Jei žoleles karštame vandenyje laikysite vos keletą minučių, turėsite tiesiog aromatingos arbatos dėl savo malonumo, bet tai nebus gydomoji arbata.

Vienam gydomosios arbatos puodeliui reikia šaukštelio džiovintų augalų. Užpilkite verdančiu vandeniu, uždenkite ir palikite plikytis 10-12 minučių, jei tai žiedai, 15 minučių, jei lapai. Jei lapai stori, užpilkite juos šaltu vandeniu ir užvirinkite. Kai vanduo užvirs, užgesinkite ugnį, uždenkite indą ir palikite plikytis 15 minučių. 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“