Peršalimo priežastis - temperatūrų kontrastai

Medikų teigimu, peršalimų, anginų, ausų uždegimų vasaros metu visada būna, tik vasarą žmonės peršąla dėl kitų priežasčių nei žiemą, tad jų specifika kiek skiriasi. Vasarinių kosulių bei gerklės skausmų priežastis - permainingi orai ir kondicionieriai patalpose bei automobiliuose.

Silpnina imunitetą

Vasarą peršalimų ligomis sergama rečiau, nes organizmo imunitetas natūraliai didesnis. Tačiau permainingi orai silpnina imunitetą ir tada lengviau prikimba virusai, bakterijos.

Kaip „Respublikai“ teigė Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė, pagrindinė vasarinių peršalimų priežastis - staigus kūno atšalimas. Kai šilta, kraujagyslės išsiplečia, o įėjus į šaltą kondicionuojamą patalpą, jos nespėja susitraukti. Staigiai atšalus organizmui krenta jo imunitetas ir lengviau įsiskverbia virusai ir bakterijos, kurios vasarą iš aplinkos niekur nedingsta. Taip pat gali suaktyvėti bakterijos, kurios natūraliai pas mus gyvena.

Jei šaltyje būtume nuolat, organizmas prisitaikytų, tačiau su staigiais temperatūrų svyravimais jis nesusitvarko.

Peršalus žmogui ima skaudėti gerklę, prasideda sloga, kuri net gali baigtis sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu, galimi kaklo ar nugaros raumenų uždegimai.

Kai orai šilti, dažnai bandoma vėdintis, sukeliant skersvėjus, o tai, neurologų teigimu, taip pat pavojinga. Jeigu atidaromi langai, durys, susidaręs vėjas nusineša šilumą ir atšaldo žmogų ar kažkurią jo kūno dalį, dėl to prasideda neurologiniai negalavimai - periferinės nervų sistemos sutrikimai, veido, tarpšonkaulinių nervų, raumenų uždegimai.

Kenkia skersvėjai ir kondicionieriai

Nors vasarą tinkamiausias laikas organizmui atsigauti, dėl kondicionierių įstaigose, parduotuvėse, kino teatruose, kai vidaus temperatūra nuo lauko skiriasi daugiau nei 10 laipsnių, o pučiamas oras siekia vos 8 laipsnius, patiriamas dar didesnis stresas nei žiemą. Didesnis nei 8 laipsnių temperatūrų skirtumas žalingas sveikatai.

Pasak V.Pumputienės, kai lauke labai karšta, o žmogus įlipa į automobilį, kuriame veikia kondicionierius, organizmas staiga labai atšaldomas. Toks temperatūrų svyravimas ypač pavojingas kvėpavimo takams.

Norint išvengti peršalimų, vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas neturėtų būti didesnis kaip 6-8 laipsniai, o sveikatai naudingiausia, kad jis skirtųsi vos keliais laipsniais. Taigi, reguliuojant temperatūrą biure ar automobilyje, reikėtų atsižvelgti ne tik į savo komforto pojūtį, bet ir nepamiršti, kokia temperatūra už lango. Kai lauke yra 34 laipsniai karščio, o viduje - 24, temperatūros skirtumas jau per didelis. Tad sveikatos specialistai teigia, kad per karščius geriausiai atgaivina ir mažiausią pavojų sveikatai sukelia vadinamieji ventiliatoriai.

Naudojant kondicionierių automobilyje, anot V.Pumputienės, labai svarbu, kad šalto oro srovė nepūstų tiesiai į veidą, taip pat pūtimas neturėtų būti labai stiprus. Jei važiuojate nedidelį atstumą, kondicionieriaus geriau visai nejungti.

Gydytoja akcentuoja, kad oro vėsinimo sistemas būtina itin kruopščiai prižiūrėti, valyti, kad jose nepradėtų veistis virusai ir bakterijos, vėliau išpučiami į patalpą ar automobilio saloną. Be to, netinkamai prižiūrimas kondicionierius gali tapti ir alerginių bei infekcinių ligų priežastimi.

Jei nenorite sirgti

Įjungus kondicionierių rekomenduojama palaukti kitame kambaryje, kol patalpoje temperatūra sumažės, oras išsivėdins, tik tada darbuotis.

Nesėdėkite prie pat oro kondicionieriaus ar ventiliatoriaus, nenukreipkite oro srovės tiesiogiai į save.

Temperatūrą nustatykite ne daugiau nei 6-8 laipsniais žemesnę už lauko.

Reikėtų siekti, kad darbo aplinkos temperatūra būtų ne žemesnė nei 21-22 laipsniai.

Jei patalpose labai vėsu, tinkamai apsirenkite, užsidenkite krūtinę, kaklą, juosmenį.

Vėdinkite patalpas.

Reguliariai valykite oro kondicionierius.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"