Pacientus stebina gydymo kainos: vien vaistai kainavo 67 tūkst. eurų per metus

Sužinojus, kiek iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto fondo (PSDF) sumokama už gydymą ir vaistus, nekils ranka gydytojui duoti kyšį, įsitikinęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) Informacinių technologijų departamento direktorius Aurimas Baliukevičius.

Taikyto gydymo ar kompensuotų vaistų kainą pacientai gali sužinoti pateikę prašymą Teritorinei ligonių kasai (TLK) ar TLK atstovui savivaldybėje. Tuomet išduodama popierinė ataskaita.

Dar vienas būdas - VLK teikiama elektroninė paslauga Sužinoti, kiek kainavo gydymas ir vaistai.

„Informuotumas apie gydymo kainas svarbus dviem aspektais. Pirmiausia, tai padeda išvengti situacijų, kai gydymo įstaigoje prašoma susimokėti už paslaugą, kuri jau buvo apmokėta iš PSDF biudžeto. Antra, žinant, kokios sumos yra sumokamos gydymo įstaigoms už konkrečias suteiktas paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, o tai reiškia - žmonių sumokėtomis PSD įmokomis - vargu, ar pacientui dar kils noras medikui duoti kyšį. Taigi tai yra puiki priemonė mažinti korupcijai sveikatos apsaugos sistemoje“, - sako VLK Informacinių technologijų departamento.

A. Baliukevičiaus teigimu, pacientai, pasitikrinę savo duomenis, neretai nustemba, kokios nemenkos sumos iš PSDF biudžeto išleidžiamos jų gydymui ar vaistams. Pavyzdžiui, gana dažnai pacientams skiriama kompiuterinė tomografija kainuoja 60 eurų, o magnetinio rezonanso tomografijos kaina siekia nuo 89 iki 114 eurų. 

Kataraktos operacija kainuoja beveik 330 eurų, o apendicito operacija ir gydymas ligoninėje - nuo 719 iki 1 240 eurų. 

Rimtesnė operacija, tokia kaip klubo sąnario protezavimas, atsieina nuo 1 870 iki 3 036 eurų, o inksto transplantacijos operacija - net 22 000 eurų. Tuo tarpu gydantis krūties vėžį vien vaistų kaina vienai pacientei per metus gali siekti nuo 21 600 iki 67 000 eurų.

Ligonių kasų duomenimis, pernai beveik 26 tūkstančiai Lietuvos gyventojų domėjosi jiems suteiktų gydymo paslaugų ar išrašytų vaistų kainomis. 

Statistika rodo, kad nemaža dalis mūsų šalies pacientų jau naudojasi galimybe sužinoti, kiek kainavo jų gydymas ar vaistai. 2017 m. patys gyventojai elektroninėmis priemonėmis suformavo beveik 19 tūkst. ataskaitų apie jiems teiktas gydymo paslaugas ir už jas sumokėtas lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 

Dar beveik 7 tūkstančiai tokių ataskaitų pernai buvo parengta gyventojams atvykus į teritorines ligonių kasas (TLK) ir pateikus prašymus. 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, augantis pacientų domėjimasis jiems suteiktų gydymo paslaugų kainomis rodo žmonių norą tiksliai žinoti, ką jie gauna kas mėnesį mokėdami privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tai rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą. 

VLK primena, kad PSD apdraustas pacientas gali jaustis saugiai, nes tuomet jo gydymo išlaidos yra apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų. Tuo tarpu, jei žmogus neapsidraudęs, už kiekvieną suteiktą konsultaciją, procedūrą, operaciją, tyrimus, reabilitaciją ir kitas paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą, turi sumokėti pilną jos kainą savo lėšomis.