Pabėgėlių sveikatai bus skiriamas nuolatinis dėmesys

Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės įsakymu patvirtinta nuolatinė darbo grupė pabėgėlių sveikatos priežiūrai užtikrinti. Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovai nuolat analizuos pabėgėlių sveikatos priežiūros būklę Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė, savo veiklą koordinuosianti su kitomis žinybomis ir vietiniu, ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiais, turės nuspręsti, kokių bendrų veiksmų reikės imtis, kad iš įvairių karo zonoje atsidūrusių pasaulio kraštų į mūsų valstybę atkeliavę žmonės ir mūsų šalies gyventojai būtų sveiki.

Europos šalių vyriausybės ieško efektyvių būdų, kaip užtikrinti į šalį atvyksiančių nuo karo, konfliktų ir grubių žmogaus teisių pažeidimų bėgančių žmonių saugumą ir sveikatą. Ne išimtis ir Lietuva, ratifikavusi 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir įsipareigojusi suteikti prieglobstį asmenims, kuriems jų šalyje kyla grėsmė jų gyvybei ir sveikatai.

Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su kitais valstybės ūkio sektoriais, su Europos šalių ir pasaulio sveikatos ekspertais, su visuomeninėmis organizacijomis rengiasi pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimui. Planuojama nuolat stebėti situaciją Lietuvoje ir Europoje, užtikrinti efektyvų imigrantų teisių (ypač jų teisės į sveikatą) įgyvendinimą nuo pirmos jų atvykimo į Lietuvą dienos iki sėkmingos integracijos pabaigos.

Pasak specialistų, planinis pabėgėlių perkėlimas ar atvykimas į šalį nėra priskiriamas ekstremaliesiems įvykiams ar ekstremaliosioms situacijoms. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro, ES institucijų, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro informaciją, šalys turi būti pasirengusios įvertinti atvykusių pabėgėlių sveikatos būklę, patikrinti juos dėl galimų užkrečiamųjų ligų, priklausomai nuo šalies, iš kurios jie atvyko. Svarbu užtikrinti vakcinaciją, pasirūpinti tinkama pastoge užtikrinant higienos sąlygas, stiprinti sveikatos priežiūros pajėgumus ir epidemiologinę priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad į Lietuvą pateks pabėgėliai, kurie jau bus praleidę tam tikrą laiką kitų Europos Sąjungos šalių pabėgėlių priėmimo centruose, todėl tikėtina grėsmė dėl jų ūmių sveikatos būklių Lietuvai ir sveikatos priežiūrai yra minimali.

„Sveikatos specialistų pateikti duomenys rodo, kad pabėgėliai užkrečiamosiomis ligomis neserga dažniau nei europiečiai, tačiau jie gali būti labiau pažeidžiami tam tikrų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų dėl nepasiskiepijimo, netinkamų higienos sąlygų ar kitų priežasčių, - teigia sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė. - Todėl, norint išvengti galimų ligų protrūkių tarp pabėgėlių, būtina įvertinti informaciją apie jo sveikatos būklę ir imtis šių priemonių nuo užkrečiamųjų ligų plitimo: paskiepijimas, higienos sąlygų užtikrinimas, darbuotojų apsaugos priemonių laikymasis, švietimas sveikatos tema ir panašiai".

Pasak ministrės, mūsų šalies sveikatos sistema yra pasirengusi valdyti su pabėgėlių krize susijusius iššūkius: nuolat stebima epidemiologinė situacija Europoje, vertinami tarptautinių organizacijų pateikiami duomenys ir analizės, vykdomos įvairios pasirengimo pabėgėlių į Lietuvos teritoriją priėmimo priemonės.

Lietuva turi užtektinai priemonių diagnozuoti galimas su pabėgėliais susijusias užkrečiamąsias ligas. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse nuolat stebi epidemiologinę situaciją Europoje, teikia metodinę pagalbą ir bendradarbiauja su Pabėgėlių priėmimo centru ir Užsieniečių registracijos centru, yra gerai susipažinę su Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių ir nelegalių migrantų sveikatos problemomis.