Narkomanų skaičius kraupiai auga

Respublikinis priklausomybės ligų centras kartu su užsienio partneriais suskaičiavo asmenis, vartojančius švirkščiamuosius narkotikus. Pirmąjį ir paskutinįjį kartą Lietuvoje tai daryta dar 2007 metais. Nors skaičiai apytiksliai, jie kalba patys už save. Paaiškėjo, kad visą dešimtmetį situacija mūsų šalyje tik prastėjo - injekciniu būdu stipriausius kvaišalus vartojančių narkomanų skaičius tik didėja. Jei 2007-aisiais pastarųjų buvo apie 5700, tai šiuo metu jų skaičius išaugo beveik dvigubai - iki maždaug 10,5 tūkst.

Daugiausiai nuo tokių narkotikų priklausomybę turinčių žmonių yra Vilniuje - nuo 3000 iki beveik 6000. Antroje vietoje žengia Kauną (apie 1000 asmenų) aplenkusi Klaipėda (iki 1700). Alytuje, Druskininkuose, Telšiuose ir Visagine jų suskaičiuojama apie 100.

„Dažniausiai paplitimas mažesniuose miesteliuose yra proporcingai mažesnis, tačiau narkotikus švirkščiamuoju būdu vartojančių asmenų skaičių lemia ne tik populiacijos dydis, svarbūs ir kiti faktoriai - tautinių mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių populiacija, geografinė miesto padėtis, keliaujančiųjų per miestą srautai ir kiti faktoriai“, - sakė Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovė Morgana Danielė.

Suskaičiuota, jog Lietuvoje yra ir apie 7500 prie aukštos rizikos priskiriamų žmonių, vartojančių opioidinius narkotikus. Pasak specialistų, atliekant tyrimą naudota net keletas skirtingų statistinio skaičiavimo metodų, išanalizuota apie 10 skirtingų duomenų bazių, todėl jo rezultatai yra patikimi. O gauti skaičiai nestebina, nes išlieka panašūs, kaip Latvijoje ir Estijoje.

„Kita vertus, tokiais rodikliais „pralenkiame“ daugumą Europos valstybių, o Lietuvos atsakas į problemą visą šį laiką buvo daug silpnesnis nei kitur Europoje. Su narkotikų vartojimu susijusios žalos mažinimo paslaugos Lietuvoje šiandien pasiekia vos apie 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog tam, kad atsakas į ŽIV ir kitų infekcijų plitimą bei pačiam asmeniui ir visuomenei keliamą žalą būtų efektyvus, švirkštų ir adatų keitimo paslaugomis turėtų naudotis bent 60, o gydymo farmakoterapija - bent 40 procentų švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų“, - patikino M.Danielė.

Vakar kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“, narkomanams ir alkoholikams į blaivų gyvenimą padedančios grįžti VšĮ „Naujasis gyvenimas“ vadovas Marijus Balčiūnas pabrėžė, jog atliktas tyrimas puikiausiai iliustruoja, kad kovojama ne su blogybės priežastimis, o tik pasekmėmis.

Narkomanų tik daugėja. Kasdien matome vis naujus ir vis jaunesnius narkotikus vartojančius žmones. Tarp jų labai daug nepilnamečių. Pradeda vartoti net nuo 14 metų. Daugėja ir narkotikų pardavėjų. Didžiausios problemos atkeliauja iš Vilniaus taboro.

Ir tai yra pasekmė netinkama kryptimi nukreipto darbo. Vien tik naikindami ir gaudydami, nieko nepasieksime. Pagrindiniu akcentu turi tapti švietimas ir įvairios prevencinės programos. Tikrai ne tokios, kaip gydymas metadonu. Leisdama narkomanams dalinti metadoną, valstybė pasirašo nuosprendį legaliai nužudyti žmogų. Tai ne gydymas, o naikinimas, kuris yra užkrečiantis ir dar įtraukiantis kitus.

Kova su narkomanija yra labai sunki ir vargu ar įmanoma ją laimėti. Tačiau jei valdžia radikaliai pasikeistų ir priimtų teisingus sprendimus, nuo kvaišalų priklausančių žmonių skaičių sumažinti įmanoma.

Žmonės narkotikus vartoti pradeda dėl įvairių priežasčių. Vaikystėje patirtos traumos ir žaizdos, neteisingas auklėjimas, draugų įtaka, kažkokia krizė jo gyvenime. Tai vidiniai dalykai. Atsiradusią tuštumą bandoma užpildyti narkotikais. Jei viską pradėsime nuo jaunimo, bus kur kas lengviau. Bet ir suaugusį žmogų, jau susiformavusią asmenybę, nors ir tenka daug darbo ir pastangų įdėti, įmanoma išgydyti,“ - sako M.Balčiūnas.