Kova su alkoholiu - vien plepalai

Visuomenę galima skirstyti į kelias grupes, t.y., alkoholikai, visai nevartojantys, saikingai išgeriantys, saikingai vartojantys su polinkiu padauginti, nepilnamečiai. Savaime suprantama, kad poveikio priemonės vienose grupėse gali „suveikti“, bet kitose būti visiškai neefektyvios. Tačiau į kokias visuomenės grupes yra nukreipti naujieji antialkoholiniai įstatymai, taip ir lieka neaišku. Kokio siekiama jų efektyvumo ir kada bei kaip jis bus vertinamas? Šiuos klausimus blaivybės propaguotojai kažkodėl apeina.

Man nesuprantama logika žmonių, kurie sako, kad 18-os metų jaunuolis yra pakankamai subrendęs, kad žudytų kitus žmones gindamas Tėvynę, bet nesubrendęs, kad išgertų bokalą alaus. Jis subrendęs gimdyti ir auklėti vaikus, tačiau nepakankamai subrendęs taurei šampano. Ir, aišku, 18-mečiai yra visiškai subrendę, kad rinktų Seimo narius!

Nesuprantama, kodėl pora valandų pavėlinus prekybą alkoholiu tai pateikiama kaip didžiulis privalumas. Man atrodo, natūralu būtų pradėti alkoholio prekybą baigiantis darbo valandoms, pvz., nuo 16 val. iki 22 val.

Nestebina, kad turint gerus ketinimus, bet neturint galvos, galima sulaukti priešingų rezultatų. Draudimais gal ir galima bandyti pasiekti kažkokį rezultatą, bet juk ir dabar nepilnamečiams draudžiama įsigyti alkoholio, taip pat draudžiama ir jį vartoti. Kartu yra žinoma, kad daugybė moksleivių jau yra paragavę alkoholio, tačiau koks procentas jų tėvų yra nubausti už vaiko nepriežiūrą, nes šis vartojo alkoholį? Taigi, ar įstatymai veikia? Kaip dažnai nustatoma, kur šie vaikai gavo (nusipirko) alkoholio? Kiek tokių bylų pasiekė teismus? Pailginus alkoholio amžiaus cenzą kiek bus padidintas finansavimas policijai, kad ji galėtų įgyvendinti šią įstatymo nuostatą? Ar bus policijos reidai mokyklose, diskotekose, kurių metu bus reikalaujama pateikti pasą ir pūsti į alkotesterį, jeigu asmuo jaunesnis negu 20 metų? Asmens dokumento nešiojimasis Lietuvoje bus privalomas?

Kai Seimas priima įstatymus, kurie veiks tik popieriuje, tai skatina teisinį nihilizmą bei nepagarbą įstatymui. Ar to siekiama? O gal šis įstatymas bus naudojamas selektyviai, t.y., tik tam tikromis progomis arba prieš tam tikrus asmenis? Kodėl nenumatytos papildomos priemonės kovai su nelegalia alkoholio prekyba, kontrabanda bei gamyba? Kur socialinių, kultūrinių priemonių planas, skatinantis atsisakyti alkoholio? Kur šių priemonių finansinis pagrindimas?

Atsakymų į šiuos ir panašius klausimus neteko girdėti, nors tokia argumentacija būtų puiki naujojo antialkoholinio įstatymo reklama, parodanti, kad mūsų valdžia supranta, ką daro... Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija, užuot ėmusis veikti šioje srityje, siuntinėja gydymo įstaigoms raštus, aiškinančius, kas yra dovana, o kas - kyšis. Rašte, be kita ko, pabrėžiama, kad seksualinės paslaugos gydytojui visada bus vertinamos kaip kyšis, bet ne kaip dovana. Taigi, reikėtų suprasti, kad seksualinės paslaugos Lietuvoje jau yra įteisinta verslo rūšis? Paskaičius tokį SAM raštą, mažiau pradeda stebinti ir demonstruojama kova su alkoholiu...