Karantino metu puotauja kenkėjai

„Tiek patalpų nuomininkai, tiek maitinimo įstaigų savininkai, turėtų nepamiršti kenkėjų kontrolės, nepaisant to, kad veikla laikinai yra sustabdyta. Uždaryti langai, palikti trupiniai, maisto atliekos, šiukšlių skiautės sudaro tinkamas sąlygas veistis arba maitintis kenkėjams. Vienas iš biurų nuomininkų, užsukęs į patalpas, jas rado sujauktas: iškritusi lubų plokštė, išvartyti daiktai, jaučiamas šlapimo kvapas ir matomos išmatos, ištraukti ir apgraužti laidai. Nuvykę į patalpas radome aiškius žiurkių veiklos požymius“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas Žygimantas Žalnerauskas.

Trupiniai vilioja skruzdėles ir tarakonus

Maitinimo įstaigos, ypatingai tokios, kurios karantino meu nedirba, yra patrauklios juodosioms lauko skruzdėlėms, kurios šiuo metu yra pabudusios iš žiemos miego, išalkusios, todėl šylant orui aktyviai ieško maisto. Šios skruzdėlės labai dažnai savo kolonijas įsikuria arti pastatų, po pamatais, po trinkelėmis ar dirvožemyje. Į patalpas jos nesunkiai patenka per įvairiausius mažus sienų plyšelius ir, jeigu tokioje įmonėje randa palikto maisto trupinių ar kitokių joms tinkamų mitybos šaltinių, gali gausiai ir plačiai paplisti.

Tarakonai – kenkėjai, kurie pastoviai gyvena žmogaus patalpose, dažniausiai tūno virtuvėse, tarp vamzdžių, arti virtuvinių gamybinių įrenginių, prie buitinės technikos, vandentiekio mazgų ar šiaip plyšiuose, netoli jiems būtinos šilumos šaltinių. Jeigu normaliu įmonių darbo režimu tarakonai pagrinde aktyvūs būdavo nakties metu, tai dabartinėmis sąlygomis, šie kenkėjai pradeda patalpose ropinėti ir dieną. Nedirbančiose įmonėse jų nebaido patalpų apšvietimas, žmonių judėjimas.

Tarakonai neišrankūs maistui, todėl jiems nebūtina, kad patalpose būtų daug žmogaus palikto maisto likučių. Jie gali išsiversti ir su tuo ką randa patalpose, o netrikdomi gali judėti ir didesniuose plotuose nei buvo paplitę iki karantino sąlygų. Tuomet tarakonus gali pamatyti ir tos įmonės, kurios yra pirminio užkrato patalpų kaimynystėje.

„Tarakonai nesimaitinę gali gyventi iki mėnesio, o be vandens – iki dviejų savaičių, todėl pakanka net menkiausio vandens šaltinio ir tarakonai gyvuoja, o jei yra pakankamai skanėstų – užkrėstumas auga. Tiek prieš skruzdėles, tiek prieš tarakonus pirmas ginklas – švara. Patalpoje negali likti maisto likučių ar maisto pakuočių, šiukšlių,“, – perspėja ekspertas.

Žiurkės sutinkamos net dienos metu

Pastebimas ir graužikų suaktyvėjimas. Dar prieš karantiną dienos metu pastebėti žiurkę, bėgančią per gatvę, besirausiančią konteineriuose ar šmirinėjančią rūsiuose, buvo reta, dabar tai tampa vis dažnesniu atveju.

„Žiurkės turi pavydėtiną apetitą ir gali per daug nesirinkdamos viską paeiliui graužti: buitinės technikos, kompiuterių, signalizacijos ir kitų prietaisų laidus, o prieinami žmogaus maisto produktai joms suteikia netgi didžiulį pasirinkimą. Kai patalpose nėra žmonių arba žmogaus veikla yra gerokai sumažėjusi, žiurkės greitai nugali joms įgimtą atsargumą - neofobiją ir tuomet karaliauja toje aplinkoje. Nukenčia ne tik jų apgraužti daiktai ar maisto produktai, žiurkės taip pat yra pavojingų žmogaus ligas sukeliančių bakterijų platintojos.

Labai svarbu laiku užkirsti kelią jų plitimui. Pirmiausiai rekomenduojame užtaisyti įtrūkimus ir plyšius sienose, grindyse ir imtis naikinimo priemonių, reguliari tokių patalpų priežiūra tiesiog būtina“, – teigia Ž. Žalnerauskas.

Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja tinkamai prižiūrėti patalpas net karantino metu. Prevenciniai veiksmai ar laiku išnaikinti kenkėjai gali užkirsti kelią didelei finansinei žalai.