Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų. Kodėl būtent vasarą mes tampame jiems tokie neatsparūs?
Nustatyta, kad šiltuoju metų laiku dauguma žarnyno ligų būna susiję su maistu. Vasarą keičiame įprastą žiemos meniu, valgome daugiau žalumynų, daržovių ir vaisių, kuriuos ne visuomet švariai nuplauname, daug patiekalų gaminame ant grilio ir ne visada gerai iškepame mėsą, be to, daug keliaujame ir ne visuomet maisto produktai yra laikomi šaldytuvuose.
Dažniausiai pasitaikančios patogeninės žarnyno bakterijos - stafilokokai, salmonelės ir kampilobakterijos. Suvalgius užkrėsto maisto kitoje šalyje, galima susirgti ir šigelioze.
Skrandžio problemų gali sukelti ir maistas - jis turėtų būti ne per aštrus, ne per riebus ir gerai termiškai apdorotas.
Blogai termiškai apdorota paukštiena, vakuumuota mėsa, nepasterizuoti pieno produktai, nevirintas pienas ir vanduo - pagrindiniai kampilobakterijų perdavimo produktai. Jersinijoze Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama blogai nuplovus daržoves ir termiškai blogai apdorojus jautieną.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų
* Rinkitės tik pavojaus nekeliančius produktus. Vaisius ir daržoves galima valgyti šviežius, tereikia juos rūpestingai nuplauti. Termiškai neapdorota mėsa ir pienas yra labai pavojingi.
* Maistą gaminkite atidžiai. Ruošiant karštus patiekalus, temperatūra patiekalo viduje šiluminio apdorojimo pabaigoje turi pasiekti 75 °C - tuomet maistas laikomas paruoštu ir saugiu.
* Pagamintą maistą valgykite iš karto. Nelaikykite virto ar troškinto bei kepto maisto kambario temperatūroje ilgiau negu 2 valandas.
* Paruoštą maistą laikykite tinkamomis sąlygomis. Atvėsintą karštą maistą reikia laikyti šaldytuve ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 12 valandų. Jei tokį maistą vėliau apdorojate termiškai, jį reikėtų suvartoti per 1 valandą.
* Nepamirškite nusiplauti rankų!
Rašyti komentarą