Judėti prieš, per ir po mokyklos

Lietuvoje vienas iš penkių 11-15 metų amžiaus vaikų juda vos valandą per dieną

Visiems suprantama, jog fizinis aktyvumas yra prigimtinis vaiko poreikis, susijęs su jo fizine ir psichine savijauta, sveikata, mokymosi rezultatais, motyvacija siekti aukštų gyvenimo tikslų ir kitais svarbiais dalykais.

Apie galimybes pagerinti apgailėtiną padėtį šiandien kalbamės su Giedre Rutkauskaite, programos "Kurk Lietuvai" dalyve, projekto "Aktyvi mokykla" viena iš autorių bei įgyvendintojų.

Ir vėl suomiai

Giedre, sunku patikėti, kad daugiau nei valandą per dieną fiziškai pajuda vos vienas iš penkių 11-15 metų amžiaus vaikų. Juk tai prieštarauja vaiko prigimčiai.

Tiek man, tiek kolegei Justinai Lizikevičiūtei, su kuria sumanėme įgyvendinti moksleivių fizinio aktyvumo didinimo projektą, taip pat buvo sunku tuo patikėti. Vis dėlto tai faktas: tokia mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos statistika, tokie ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys.

Esate tarptautinės patirties turinčios specialistės, įsitraukusios į gerosios užsienio praktikos pritaikymo programą "Kurk Lietuvai". Papasakokite trumpai, ką jau nuveikėte bandydamos išjudinti mūsų šalies vaikus...

Kalbant trumpai, išanalizavome padėtį pas mus, gerąją patirtį užsienio šalyse ir parengėme Aktyvios mokyklos modelį. Jį pristatėme kai kurioms savivaldybėms ir mokykloms. Iki mokslo metų pradžios joms pateiksime detalias rekomendacijas, kaip šią koncepciją įgyvendinti.

Kokia toji užsienio praktika? Kuriose Europos šalyse vaikai juda pakankamai?

Danai, slovėnai ir olandai pirmauja pagal visus 9 tyrimų kriterijus: tai visapusiškas fizinis aktyvumas, organizuota sportinė veikla, aktyvūs žaidimai, aktyvus transportavimasis, sėdimos veiklos trukmė, šeima ir draugai, mokykla, bendruomenė ir sukurta aplinka, valstybinės strategijos ir investicijos.

Suomijoje stipriausia fizinio aktyvumo skatinimo sritis yra valstybinė - sukurtos priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo programos. Valstybė skiria finansavimą fiziniam aktyvumui skatinti. Taip pat stipri ir bendruomenės sritis bei pačios mokyklos aplinka.

Suomiai išsiskiria kaip novatoriškų sprendimų, sėkmingų pokyčių švietimo sistemoje pavyzdys.

Ką daro suomiai?

Visais būdais mažina ilgo sėdėjimo trukmę mokyklose. Beje, Suomija yra viena pirmųjų šalių Europoje, kuri atkreipė dėmesį į mokinių sėdėjimo laiką.

AUTORĖS. Giedrė ir projekto "Aktyvi mokykla" bendraautorė, švietimo specialistė Justina Lizikevičiūtė (dešinėje).

2010 m. Suomijoje buvo pradėta nacionalinė mokinių aktyvumo skatinimo programa "Schools on the Move". Pradėta nuo 45 mokyklų, o šiandien beveik visos Suomijos mokyklos yra mokinių fizinio aktyvumo skatinimo programos dalyvės. Nuo 2016 m. nuspręsta šią programą išplėsti ir įtraukti koledžus bei vyresnių klasių moksleivius.

Kokia tos programos esmė?

Kad mokiniai išliktų fiziškai aktyvūs per visą dieną, praleistą mokykloje. Pagrindinė idėja - įtraukti aktyvias veiklas į mokymosi procesą.

Pas mus tai įmanoma?

Žinoma. Pavyzdžiui, per pamokas galima sėdėti ne ant kėdžių, o ant guminių kamuolių arba ne sėdėti suole, o stovėti prie stovastalių. Kaip Suomijoje, taip ir pas mus galima visų pamokų metu padaryti su vaikais trumpą mankštą, o per ilgąsias pertraukas aktyviai judėti lauke.

Aktyvi mokykla

Atlikote mokinių apklausas, bendravote su mokyklų vadovais Lietuvoje. Koks jų požiūris?

Mokyklų, su kuriomis bendravome, vadovų požiūris buvo geranoriškas, ir nuo šių žmonių tikrai labai daug priklauso, nes būtent jie pirmiausiai gali mobilizuoti mokytojus ir rodyti pavyzdį mokiniams.

Pačių mokinių apklausos parodė, kad vyresnieji stokoja motyvacijos, neturi fizinio aktyvumo įgūdžių, jiems trūksta informacijos apie judrumo naudą.

Nuo pradinių klasių vaikai mokomi per pamokas nejudėti, o per pertraukas... irgi.

Taip. Problema yra ir požiūris, ir sąlygų judėti per pertraukas nebuvimas. Įgyvendindamos "Aktyvios mokyklos" projektą, keliose mokyklose su kitais specialistais atlikome tokių galimybių auditą: apžiūrėjome mokyklų išorines ir vidines erdves ir pasiūlėme sprendimus, kaip su esamu inventoriumi ar galimomis investicijomis būtų galima didinti mokinių aktyvumą. Atskirų zonų - salelių įkūrimas galėtų paskatinti mokinius aktyviai ilsėtis pertraukų metu.

Kas yra "Aktyvi mokykla", remiantis užsienio šalių praktika?

Ryškus gerosios praktikos pavyzdys šioje srityje yra Naujoji Zelandija, kur judėjimo svarba akcentuojama nuo pirmųjų žmogaus gyvenimo metų. Sveikatos ir fizinio lavinimo programa yra viena svarbiausių mokymosi sričių mokinių ugdymo programoje.

Remiantis šios šalies pavyzdžiu, mokykla yra aktyvi, jei fizinis judėjimas yra būtina kasdienės rutinos dalis joje; jeigu yra galimybių sportuoti; jei tinkama judėjimui įranga yra prieinama pertraukų metu, prieš ir po pamokų; jeigu mokykla nuolatos planuoja aktyvaus poilsio veiklas mokiniams ir t. t.

[CITATA]

Daugiau fantazijos

Sugrįžkime prie to, kad daugiau nei valandą per dieną fiziškai pajuda tik vienas iš penkių 11-15 metų amžiaus vaikų. O jei paklaustum "Gal nori į baseiną? Gal į laipynių parką?", man rodos, keturi iš penkių planšetę padėtų į šoną. Ar problema - vaikų nenoras judėti, ar įdomios jiems veiklos neprieinamumas?

Be abejo, neužtenka reikalauti iš vaikų aktyvumo - turime pasiūlyti įdomios veiklos. Kai apklausėme mokinius, paaiškėjo, kad jie nori eiti į žygius, važinėtis dviračiais, plaukioti baseine, mankštintis sporto klube ir t. t. Ir 73 proc. jų būtų patenkinti, jei visa tai galėtų daryti per kūno kultūros pamokas.

Viena moteris, kurios vaikai lankė mokyklą Keiptaune, per interviu papasakojo, kad ten šalia mokyklų yra įsikūrę popamokiniai centrai, kuriuose vaikai pavalgo, paruošia pamokas, o po to sportuoja, plaukioja baseine. Tokia paslauga tėvams per mėnesį kainuoja apie 70 Eur. Jei pas mus būtų tokie centrai, gal nejudrumo problemos neliktų?

Taip, galimybės sportuoti arti namų ar mokyklos nebuvimas - viena iš problemos priežasčių. Kaip ir finansinės galimybės.

Kaip manote, kada Lietuvoje šalia mokyklų bus tokie centrai?

Visada reikia precedento. Gero pavyzdžio. Kita vertus, galima išnaudoti erdves ir priemones pačiose mokyklose. Labai svarbu išklausyti ir mokinius. Jiems patinka, kai jų klausiama, kai jie yra išgirstami ir įgalinami patys organizuoti, realizuoti savo idėjas.

Dėl fizinės veiklos įvairovės mokyklos gali užmegzti partnerystę su sporto klubais ir federacijomis.

Vaikų nejudrumą mokykloje gali kompensuoti tėvai, patys būdami aktyvūs laisvalaikiu. Tėvai gali daug nuveikti ir mokyklų tarybose, siūlydami idėjas prigimtiniam savo vaikų judrumo poreikiui tenkinti.

Manau, jog nemažai padaryti galima ne tik su didelėmis investicijomis, bet ir su gera fantazija bei užsidegimu.

AR ŽINOTE, KAD...
* Viena iš pirmaujančių pagal aktyvų keliavimo būdą Europos šalių yra Nyderlandai: 10-14 metų amžiaus vaikai šioje šalyje per metus nueina apie 180 km, o nuvažiuoja dviračiu apie 2 200 km.
* Visoje Europoje vaikinai yra dažniau fiziškai aktyvūs bent 60 min. per dieną nei merginos. Didžiausias aktyvumo skirtumas tarp lyčių pastebimas 13 metų amžiaus grupėse Airijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Ispanijoje.