Eillės pas gydytojus: pataisų neužtenka?

Įstatyme numatyti maksimalūs terminai, per kuriuos žmogui turi būti suteiktos gydymo paslaugos, numatoma atsakomybė, jeigu terminų bus nesilaikoma, taip pat įvedama gydymo įstaigų veiklos vertinimo sistema ir reitingavimas.

Draustiems pacientams nemokama paslauga pas šeimos gydytoją turės būti suteikiama per 7 dienas, pas gydytojus specialistus - ne ilgiau kaip per 30 dienų. Brangūs tyrimai turės būti atliekami per 30 dienų, o planinės operacijos - per 60 dienų.

Nurodoma, kad laiku nesuteiktos gydymo paslaugos negali būti laikomos kokybiškomis, todėl už jas gydymo įstaigoms bus apmokama proporcingai mažesniu įkainiu - nuo 20 iki 50 procentų.

Teigta, kad valstybė už gydymo paslaugas kasmet sumoka apie 1 mlrd. eurų, todėl šios lėšos turi būti naudojamos kuo efektyviau ir skaidriau.

Gydymo įstaigų veiklos vertinimui bus sukurta sistema, įvedant gydymo įstaigų reitingavimą, taikomą daugelyje kitų Europos šalių. Valstybinių gydymo įstaigų veiklos rodikliai turės būti vieši, o reitinguojant bus atsižvelgiama ir į pacientų nuomonę. Tai turėtų sumažinti korupcijos lygį.

Šie įstatymo siūlymai atitinka gerąją tarptautinę patirtį, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Sąjungos rekomendacijas.

Įstatymas įsigalios nuo 2018 metų sausio 1 dienos, tačiau kad pataisos veiktų, dar reikės priimti nemažai įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Esą prireiks ir politikų, medikų, pacientų organizacijų atsakingumo ir sutarimo, kad ši visiems žmonėms svarbi problema būtų išspręsta.

Reguliavimas reikalingas

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis, paklaustas, kaip vertina priimtą įstatymą, pabrėžė, kad tam tikras reguliavimas yra reikalingas.

"Iš principo tai yra gerai, o kaip veiks įstatymas, priklauso nuo poįstatyminių teisės aktų, kurių šiuo atveju reikia visos daugybės - juos turi parengti ministerija. Taip pat reikalingi ir pinigai - reikia daugiau specialistų, naujų technologijų, daugiau elektroninių sveikatos paslaugų", - sakė prof. V. Janušonis.

Pasidomėjus įstaigoms duotu terminu pasirengti vykdyti įstatymą, V. Janušonis sakė, jog gerai, kad buvo atidėta naujovių įsigaliojimo data.

"Terminai yra geri. Įstatymas įsigalios 2018 metais, taigi yra beveik pusantrų metų pasirengti. Iš pradžių norėta, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2017 metų, tuomet būtų kilę problemų", - teigė V. Janušonis

Gajus "medicinos terorizmas"

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga teigė, kad jo vadovaujama ligoninė ir iki šiol laikėsi tokių reikalavimų, o eilės pas gydytojus specialistus neviršijo leidžiamų normų.

"Kai pacientui reikalinga planinė konsultacija, eilės pas gydytojus specialistus Klaipėdos jūrininkų ligoninės konsultacijų skyriuose siekia nuo 3 iki 25 dienų. Tai neliečia pacientų, kuriems reikalinga skubi pagalba. Ji suteikiama neatidėliotinai", - teigė dr. J. Sąlyga.

Teigiama, kad pagal SAM pateiktą "Apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašą", specializuotos ambulatorinės paslaugos dėl planinės pagalbos Jūrininkų ligoninės darbui didelės įtakos neturės.

"Nuolatos stebime, kokių specialybių gydytojų konsultacijų nepakanka, ilginame jų konsultacijų valandas, priimame naujų specialistų. Kiek sudėtingiau, kai gydytojai atostogauja ar yra tobulėjimo kursuose. Problemų kyla ir dėl gydytojų personalijų, kai pacientai nori konsultuotis tik pas tą, o ne pas kitą kardiologą, neurologą, ginekologą ar kitos specialybės mediką. Tada pas vienus susidaro eilės, o pas kitus tos pačios specialybės gydytojus galima patekti be jokių eilių", - aiškino Jūrininkų ligoninės vadovas.

Pasak dr. J. Sąlygos, eilės pas gydytojus specialistus galėtų būti gerokai trumpesnės, jei pacientai nebūtų siunčiami konsultuotis be reikalo, ne dėl tos ligos arba ne pas tą specialistą.

"Pirmiausia pabandykime įsigilinti, kur slypi eilių pas gydytojus konsultantus priežastys. Išanalizavus, dėl ko šeimos gydytojai siunčia ligonius konsultuotis pas specialistus, paaiškėjo, kad 40 procentų pacientų iš viso nereikėjo siųsti pas konsultantus. Pakaktų šeimos gydytojo kompetencijos. Matyt, nereikia išsamiai aiškinti, kad išsprendus šią problemą eilės pas konsultantus sutrumpėtų beveik per pusę. Dar apie 20 procentų pacientų, užsiregistravusių pas konsultantus, iš viso nesiteikia atvykti arba bent jau pranešti, kad neatvyks", - aiškino pašnekovas.

Pasak jo, Lietuvoje labai gajus "medicinos terorizmas".

"Net 39 procentai siuntimų išrašomi todėl, kad to reikalauja patys pacientai, nes yra įsitikinę, kad jiems reikalingas būtent toks, o ne kitoks gydymas. Šeimos gydytojai yra spaudžiami į kampą gąsdinant skundais, skambučiais žurnalistams ir politikams, teisinėmis pasekmėmis bei kitomis nemalonėmis. Toks medicininis šantažas nėra retenybė, pats ne kartą esu matęs siuntimų konsultuotis ar gydytis stacionare, kur šeimos gydytojas yra užrašęs "pacientui reikalaujant". Sutikite, to nėra nė vienoje pasaulio šalyje. Konsultantų paslaugos, stacionarinis gydymas kainuoja didžiulius pinigus, ir kai pacientas, kurio problemas be vargo galėjo išspręsti šeimos gydytojas, vartosi ligoninės palatoje, tiesiogine prasme "deginami" sveikatos apsaugai skirti biudžeto pinigai, o tie ligoniai, kuriems tikrai reikalingas stacionarinis gydymas, turi kantriai laukti savo eilės", - pasakojo dr. J. Sąlyga.

Vien pataisų nepakaks

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Mindaugas Kundrotas jau ne sykį teigė, kad problemų gydymo įstaigose neišspręs vien tik įpareigojimai ar sankcijos medikams.

"Pataisos parengtos taip, lyg dėl susidarančių eilių būtų kaltos tik gydymo įstaigos ir jose dirbantys medikai. Nėra taip, kad, įstatymu nustačius terminus, viskas taip ir įvyks, tarsi įstaigos išsigąs, pasitemps ir paslaugas suteiks. Eilių susidarymas priklauso ir nuo įstatyminės bazės, visos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos resursų, žmogiškųjų išteklių, turimos įrangos, darbo organizavimo", - dar praėjusių metų rudenį dienraščiui pasakojo M. Kundrotas.

Jis pabrėžė, jog ligoninės pozicija nesikeičia - "eilės gydymo įstaigose yra visos sveikatos priežiūros sistemos ydų, jos netinkamos organizacijos, painiavos teisiniame reglamentavime, nepakankamo paslaugų finansavimo ir t. t. rezultatas, todėl vien tik šiomis pataisomis, numatant papildomus įpareigojimus gydymo įstaigoms ir medikams, problema nebus išspręsta".

"Mūsų įstaiga turi (arba galėtų turėti) pakankamai resursų tam, kad galėtų teikti daugiau ambulatorinių konsultacijų, atlikti daugiau planinių operacijų, taip sutrumpinant šių paslaugų laukimo trukmę ir eiles. Tačiau turi būti išspręstas ir apmokėjimo už paslaugas klausimas, nes situacija, kai paslaugos kvotuojamos, t. y. už viršsutartines suteiktas paslaugas visiškai neapmokama (už stacionarines) arba apmokamas tik tam tikras įkainio procentas (už ambulatorines), niekaip nemotyvuoja didinti paslaugų apimčių.

Tą patį galima pasakyti apie nuostatą, kad "laiku nesuteiktos gydymo paslaugos negali būti laikomos kokybiškomis. Už jas gydymo įstaigoms bus apmokama proporcingai mažesniu įkainiu - nuo 20 iki 50 proc.. Kadangi laikomės principo teikti pacientams tik kokybiškas ir saugias paslaugas, tad tikrai ieškosime ir rasime būdų, kad tokių (laiku nesuteiktų) paslaugų įstaigoje nebūtų teikiama", - komentavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.