Dehidratacija: kas tai yra ir kaip to išvengti?

Vandens svarba žmogui

Vanduo yra pagrindinė organizmo sudedamoji dalis - jis sudaro apie 65% suaugusio žmogaus kūno masės. Vanduo atlieka daug organizmui svarbių funkcijų: „tai terpė, kurioje vyksta cheminės reakcijos ląstelėse. Vanduo naudojamas energijos apykaitai organizme bei termoreguliacijai, įeina į ląstelių bei audinių sudėtį. Būdamas virškinimo sulčių sudėtine dalimi, jis taip pat dalyvauja virškinimo procese. Vandenyje ištirpę mikroelementai, vitaminai ir kitos medžiagos yra pasisavinamos per virškinimo sistemą. Taip pat, vanduo dalyvauja reguliuojant kraujospūdį, jo dėka medžiagų apykaitos produktai yra pašalinami per inkstus susidarant šlapimui.“,- teigia „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančios „Endemik“ klinikos, šeimos gydytoja K. Lebedevaitė. Negaudamas vandens žmogus gali išgyventi vos keletą dienų, o netekęs 12-20% vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais, kurie turi būti šalinami su skysčiais. Taigi, dehidratacija reiškia ne tik skysčių trūkumą, o taip pat ir organizmo taršą.

Troškulį jaučia ne visi

Sušilęs organizmas visais įmanomais būdais mėgina atsivėsinti. „Dėl vidinių ar išorinių veiksnių pakilus kūno temperatūrai, odoje esantys termoreceptoriai reaguoja į šį temperatūros pokytį. Jie siunčia signalą į galvos smegenyse esančius centrus, o šie siunčia atsakomuosius signalus už termoreguliaciją atsakingoms struktūroms. Šios organizmo sistemų vidinės komunikacijos dėka išsiplečia odos paviršiuje esančios kraujagyslės, leisdamos išspinduliuoti kuo daugiau šilumos į aplinką. Taip pat aktyvuojamos odoje esančios prakaito liaukos, prasideda gausus prakaitavimas, vėsinantis kūno paviršių.“ – aiškina gydytoja K. Lebedevaitė. Būklei užsitęsus (ilgai būnant karštoje aplinkoje) ilgainiui organizmas netenka daug skysčių. Išsiplėtus kraujagyslėms ir sumažėjus skysčių kiekiui kraujagyslėse mažėja arterinis kraujo spaudimas. Dėl šių fiziologinių pokyčių, gali atsirasti įvairūs negalavimai: silpnumas, nuovargis ir galvos svaigimas. Tad užklupus karščiams, „Endemik“ klinikos šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė rekomenduoja, nepamiršti skysčių svarbos mūsų organizmui ir pagal galimybes vartoti jų kuo daugiau. „Skysčiai turėtų būti nesaldinti, be alkoholio ir kofeino, mat tokie gėrimai skatina dar spartesnį vandens pasišalinimą ir dehidratacijos reiškiniai bus dar sunkesni. Gurkšnoti reikėtų pastoviai, nelaukiant kol ims kankinti troškulys, kadangi šis praneša apie jau dehidratavusį kūną. Taip pat verta paminėti, kad ne visi žmonės jaučia troškulį. Jei organizmas pripranta gauti mažai skysčių, ilgainiui troškulio refleksas yra užslopinamas ir apie dehidrataciją išduoda atsiradę simptomai“, – teigia gydytoja K. Lebedevaitė. Apie 60% reikiamo vandens organizmas gauna virškinimo sistemos pagalba. Valgydamas mišrų maistą, žmogus kasdien gauna apie 1 litrą vandens. Trūkstamas vandens kiekis gaunamas geriant skysčius. Organizmo pasisavinamo vandens kiekis yra apie 2-3 litrai, tačiau šis kiekis gali būti kintantis, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, fizinio aktyvumo ir gretutinių ligų.

Siekiant, kad organizme būtų tinkamas ne tik vandens balansas, bet ir mineralų kiekis – rekomenduojama gerti natūralų mineralinį vandenį. Tokiame vandenyje gausu gamtos subalansuotų mineralinių medžiagų. Remiantis Sveikos mitybos specialistų komisijos sprendimu, mineralinis vanduo „Rasa“ yra vidutinės mineralizacijos vanduo, kuriame gausu magnio, kalio, kalcio ir kitų, organizmui reikalingų, mineralų. Išgėrę litrą mineralinio vandens “Rasa” gausite net pusę suaugusiam žmogui rekomenduojamos magnio paros normos. Taigi, gerdami natūralų mineralinį vandenį, išlaikysite tinkamą vandens balansą organizme ir pasisavinsite svarbius mineralus, kuriuos per vandenį organizmas pasisavina bene geriausiai.

Pasirūpinkite tinkama apranga

Esant karštiems orams neperkaisti taip pat padės tinkama apranga, kuri turėtų būti laisvo silueto ir pagaminta iš natūralių, orui bei drėgmei laidžių pluoštų: medvilnės, lino ar šilko. Geriausia aprangą rinktis kuo šviesesnę, kadangi šviesios spalvos atspindi ne tik šviesą, o taip pat ir šilumą. Būdami saulės atokaitoje nepamirškite dėvėti galvos apdangalo bei naudoti apsauginio kremo nuo saulės su aukštu SPF filtro skaičiumi. Stenkitės nebūti lauke pačiomis kaitriausiomis valandomis ir lauko darbus planuokite ryte, iki 11 valandos, arba vakare, po 17 valandos, kuomet oro temperatūra vėsesnė. Jei tik yra galimybė, karščiausiomis dienomis venkite sunkių fizinių darbų ir pasistenkite judėti lėčiau – tai apsaugos nuo netikėtai apsvaigusios galvos, alpimų ir jų metu patiriamų traumų. Reguliariai atvėsinkite organizmą, jeigu neturite kondicionieriaus, tam padės vėsus dušas ar vėsus vandens buteliukas priglaustas prie kaktos.