Braškė - sultingas vasaros skanėstas

Faktiškai braškės - tai sukultūrintos žemuogės. Ir kol jų laukinės giminaitės dar tik žydi, komfortiškomis sąlygomis užaugintos braškės džiugina akis, nosį ir gomurį bei galutinai išsprendžia pavasarinės avitaminozės klausimą.

Kuo braškės naudingos

Jose yra paprastųjų angliavandenių, kurių dauguma neapkrauna kasos ir aktyvina organizme vykstančius medžiagų apykaitos procesus, būdingus jauniems žmonėms. Tai yra braškes drąsiai galima priskirti prie organizmą jauninančių produktų.

Braškės retokai būna saldžios, veikiau tai - saldžiarūgštės uogos. Braškėse esančios organinės rūgštys yra tarpiniai produktai gaminantis monosacharidams ir disacharidams, o žmogaus organizme jos dar labiau aktyvina medžiagų apykaitos procesus, dar smarkiau jaunina organizmą. Tik nereikia uogų valgyti su cukrumi, geriau rūgštoką skonį neutralizuoti pieno produktais - grietine, grietinėle, pienu ir t.t.

Tarp organinių rūgščių, esančių braškėse, ypatinga vieta tenka salicilo rūgščiai. Taigi braškės yra švelnus prakaitavimą skatinantis, temperatūrą mažinantis maistas, taip pat jos skystina kraują. Tarp organinių rūgščių - ir rūgštynių rūgštis, kuri taip pat gali būti organizmo energijos šaltinis.

Dideliais kiekiais valgomos minkštos uogos tampa svarbiu polisacharidų šaltiniu. Šie kartu su jau minėtomis organinėmis rūgštimis padeda normalizuoti žarnyno mikrofloros darbą ir sumažinti žarnyno disbakteriozės simptomus, iš organizmo pašalinti įvairius toksinus, sunkiuosius metalus ir kitokį žarnyno balastą.

Reguliariai valgant braškių įveikiama sezoninė avitaminozė ir papildomos trūkstamo vitamino C atsargos. Braškėse yra gana daug ir B grupės vitaminų, bet šių vitaminų trūksta retai.

Kadangi braškės auga gana greitai, jei tik joms pakanka drėgmės, tai yra tam tikra garantija, kad braškėse nebus dirbtinių augimo stimuliatorių, taigi galima nesibaiminti nitratų ir pan. medžiagų.

Braškės plačiai naudojamos kosmetologijoje, nes yra naudingos odai, plaukams ir nagams.

Kokių problemų gali kilti?

Kadangi uogų paviršius yra porėtas, gausaus žydėjimo laikotarpiu jų paviršiuje gali kauptis įvairių augalų žiedadulkių, kurios neretai kelia alergiją. O porėtumas drauge su svoriu sudaro sąlygas uogoms kontaktuoti su dirva, taigi ant braškių gali atsirasti ne tik įvairių mikroorganizmų, bet ir helmintų kiaušinėlių, pirmuonių, kurių gausu juodžemyje. Braškių, kaip kokių morkų, šepetėliu nepatrinsi, o virti uogas sezono pradžioje nesinori.

Organinių rūgščių kompleksas, kuriame išsiskiria rūgštynių, salicilo rūgštys, kontaktuodamas su skrandžio gleivine ją dirgina, dėl to gali paūmėti gastritas, gastroduodenitas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė.

Rūgštynių rūgštis su kalciu sudaro netirpius kalcio oksalatus ir arba sustiprina ėduonį, arba sukelia osteoporozės reiškinius, išprovokuoja šlapimo pūslės akmenligę, stiprina degeneracines distrofines sąnarių ligas, virškinamojo trakto patologiją, pielonefritą, cistopielitą, cistitą.

Sėklyčių gausa. Patekusios į tuščią skrandį jos gali sukelti opaligės, gastroduodenito paūmėjimą, nes prie cheminio dirginimo prisideda mechaninis.

Kaip nepakenkti sveikatai

Norint sumažinti braškių alergiškumą bei sumažinti jų, kaip patogeninių bakterijų, helmintų ir pan. šaltinio keliamą pavojų, jas būtina kruopščiai nuplauti tekančiu vandeniu. Ypač veiksminga - apdoroti ozonu, jei yra tokia galimybė.

Valgant braškes su natūraliais pieno produktais, juose esantis kalcis neutralizuos rūgštynių rūgštį ir apsaugos nuo jos žalingo poveikio kaulų audinį - dantis ir kaulus, taip pat užkirs kelią didesniam nagų lūžumui. Valgant uogas be nieko, sumažės kalcio dantyse, paūmės ėduonis. Valgant beveik nekramčius, rūgštynių rūgštis pateks į kraują ir vėl sudarys kalcio oksalato kristalus. Kartu geriant daug skysčių, oksalatai tranzitu pereis urogenitalinę sistemą, laikinai paūmės pielonefritas, cistopielitas, cistitas. Skysčių pakankamai negavus, paūmės sąnarių patologija, o oksalatai ims kauptis inkstų geldelėse ir taps inkstų akmenligės pradžia. Visais atvejais organizmas neteks kalcio.

Norint sumažinti skrandžio dirginimą, nereikėtų braškių valgyti tuščiu skrandžiu, tik po valgio, ir sumaišius su pieno produktais.

Braškių sezoną galima pratęsti, pasidarius jų atsargų. Geriausias būdas išsaugoti jų skonį ir aromatą - uogas užšaldyti nedidelėmis porcijomis, nes atšildytų lepių uogų antrąjį kartą užšaldyti nebegalima. Verdant uogienę pasikeičia ne tik skonis, bet ir dingsta didelė dalis vitaminų. Sudžiovinti sultingas uogas galima lengvai šildant ir gerai vėdinant: aromatą jos beveik praras, užtat vitaminų didžioji dalis išliks.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"