Augalai gali būti pavojingi

Aida VALINSKIENĖ, "Respublikos" žurnalistė

2014-05-15 07:20

Pavasaris atneša ne tik žalumą, bet ir naujų šiam metų laikui būdingų apsinuodijimų bangą - pas toksikologus kasmet patenka po kelis žmones, panorusius savo namus papuošti žydinčiais augalais. Todėl patartina atminti, kad mūsų aplinkoje yra augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai nuodingi.

Toksikologai primena, kad aplinkoje apsinuodijimus sukeliančių medžiagų gana daug, o apsinuodyti kai kuriais Lietuvos augalais galima juos palietus arba jų suvalgius. Todėl reikėtų elgtis atsargiai, o jei įvyksta nelaimė, kuo skubiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologės Vidos Dubinskienės teigimu, pavasarį žydinčiais augalais dažniausiai apsinuodija ar nuo jų nukenčia vaikai, nes jie labiau linkę liesti, skinti, ragauti. Be to, vaikų odelė yra kelis kartus jautresnė negu suaugusių žmonių. Tad vaikų saugumui daugiau dėmesio turėtų skirti suaugusieji - jie turėtų žinoti, kad plukėse, šilagėlėse, žibuoklėse ir purienose yra viduriavimą sukeliančių nuodų.

Pavojų gali sukelti daugelis augalų, jei vaikas jų paragautų. Kai kurie labai nuodingi, kiti mažiau, tačiau gali pažeisti odą, gleivinę, sudirginti žarnyną. O jautresniems - ir sukelti alergiją. Aitriai kvepiantys augalai, kaip jazminaičiai, pelargonijos, gali erzinti ar sukelti galvos skausmą. Dar vis daug kur auginama darželinė rūta gali nudeginti odą, sukelti odos dermatitą. Dar kiti augalai gali sužeisti spygliais, aštriais lapų kraštais.

Nuodingi gali būti ajerinių, lelijinių, bulvinių, karpažolinių, amarilinių, stepukinių šeimų augalai.

Bene didžiausią pavojų sveikatai ir net gyvybei kelia paprastasis žalčialunkis. Po sąlyčio su oda ar gleivinėmis jame esantis nuodas ne tik sukelia pažeidimus kontakto vietoje, bet ir pasižymi sisteminiu toksiniu poveikiu inkstams, nervų ir kraujotakos sistemoms.

Apsinuodijimo simptomai

Anot V.Dubinskienės, skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus, todėl ir skirtingai pasireiškia apsinuodijimo simptomai. Vienų augalų poveikis būna iškart, kitų - po slaptojo laikotarpio.

Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rabarbarai, begonijos, kiškių kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.

Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drignėmis, durnaropėmis, vaistinėmis šunvyšnėmis.

Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto paburkimą ir sudirginimą sukelia kaštonų vaisiai, šilagėlės, plukės, vėdrynai, žalčialunkiai ir kt.

Seilėtekį, vėmimą, o kartais ir viduriavimą - snieguolių toksinai.

Apsinuodijus kurpelėmis, tabaku, darželiniais pupmedžiais, dėmėtosiomis maudomis, po 15-60 minučių ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmą valandą.

Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmenėmis, pakalnutėmis, oleandrais, čemeriais, kurpelėmis.

Klastingi augalai yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1-6 valandoms, o kartais net po paros.

Vaistinės gelsvės, sibiriniai barščiai, sėjamieji pastarnokai pažeidžia odą prie jų prisilietus arba nudegina syvais. Šių augalų poveikį sustiprina šviesa ir drėgmė.

Medikų pagalba būtina

Išvengti apsinuodijimo nuodingais augalais galima išmokus juos atpažinti. Nereikėtų liesti ar ragauti nepažįstamų augalų - geriau jų neskinti ir nenešti namo.

Apželdinant sodus ir kiemus reikėtų pasidomėti, ar pasirinkti augalai nėra nuodingi, ypač pavojingi vaikų sveikatai. Jei jau nusprendėte patikusį nuodingą augalą įsigyti, sodinkite ten, kur jo negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei vaikai.

Skinant, persodinant ar naikinant nuodinguosius augalus reikėtų apsivilkti drabužius ilgomis rankovėmis, apsiauti guminius batus, apsimauti pirštines.

Jei vis dėlto nelaimės nepavyko išvengti, pastebėjus pirmuosius apsinuodijimo simptomus - patinusią burnos gleivinę, seilėtekį, viduriavimą, vėmimą - reikia nedelsiant kreiptis į medikus.

Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė, reikia burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba duoti žmogui šalto vandens. Tai apmalšins skausmą, tačiau vis tiek būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, kartu pasiimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį. Be gydytojo nurodymo patartina nevartoti jokių vaistų, nesiimti medicininių procedūrų.

Pirmoji pagalba prisilietus - pasitraukti nuo alergiją sukeliančio augalo. Pažeistą vietą nuplauti šaltu vandeniu ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei vaikas pradeda dusti arba smarkiai tinsta kūnas.