Ar mes pasiruošę Ebolai?

Vakarų Afrikoje per 3,4 tūkst. gyvybių nusinešęs Ebolos virusas jau užfiksuotas ir Europoje. Ispanijoje ir Norvegijoje gydomos šiuo virusiu užsikrėtusios medikės, turėjusios kontaktą su sergančiaisiais Ebolos virusu.

Pavojus - tik tikėtinas

"Vis dar išlieka viltis, kad mūsų šis virusas nepasieks. Kol kas ir Pasaulio sveikatos organizacija dar nepaskelbė, kad pavojus mums didelis. Kol kas - tik tikėtinas. Manykime, kad taip ir išliks", - sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Ina Kuznecova.

Specialistė patikino, kad net ir tuo atveju, jei Ebolos virusas pasiektų Klaipėdą, tam yra pasiruošta atsakingai.

"Valstybiniu lygmeniu yra parengtas priemonių planas, kurio ir laikomės. Dar rugpjūčio pabaigoje buvome surengę pasitarimą su visomis reikiamomis tarnybomis bei uosto atstovais - teoriškai atrodo, kad viskam esame pasiruošę", - sakė I. Kuznecova.

Medikai, dirbantys su šiuo virusu užsikrėtusiais pacientais, privalo dėvėti specialią aprangą, būti su kauke ir specialiais akiniais. Pasak I. Kuznecovos, tokia specialia apranga yra aprūpinta ir jos darbovietė.

"Turime 7 tokius kostiumus, bet tikėkimės, kad jų neprireiks", - sakė I. Kuznecova.

Infektologai nepanikuoja

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė Jolanta Česienė pasakojo, kad medikams dar prieš keletą savaičių buvo surengti specialūs mokymai, kurių metu ir buvo prisiminta, kaip reikėtų elgtis Ebolos viruso atveju.

"Specialius kostiumus mes turime iš seniau, nes jie reikalingi ne vien tik Ebolos atveju. Tiesiog buvo proga dar kartą prisiminti, kaip reikia naudoti apsaugos priemones. Taip pat personalui priminta, kur dėti naudotus chalatus, paciento daiktus, ir taip toliau. Esame pasiruošę, juolab kad mūsų mieste lankosi nemažai jūreivių, tad ir infekcijų įvairių pasitaiko. Esame gydę maliarija, o šią vasarą - Dengės karštlige (ūmi virusinė uodų pernešama liga) užsikrėtusius pacientus", - pasakojo J. Česienė.

Infekcinių ligų skyriuje yra įrengtos specialios palatos į kurių kiekvieną galima įeiti tiesiog iš lauko. Taigi sumažėja rizika, kad iš tokios palatos užkratas bus perneštas į kitas ligoninės patalpas.

"Infektologai nepanikuoja, nes savo praktikoje daug ko yra patyrę", - sakė J. Česienė, pasiteiravus, ar medikams nekelia baimių statistiniai duomenys, kad Liberijoje, Gvinėjoje ir Siera Leonėje jau mirė per 370 sveikatos specialistų.

Iškilo klausimų

Žinia, po Ispanijoje užfiksuoto Ebolos viruso atvejo kilo daugybė klausimų, kaip medikė galėjo užsikrėsti šiuo virusu, jei buvo imtasi visų saugumo priemonių. Pranešama, jog sveikatos ekspertai Madride žėrė kritiką standartų neatitinkančiai ligoninės įrangai ir darbuotojams, nesilaikiusiems taisyklių gydant Ebola užsikrėtusius pacientus.

Ispanijos sveikatos ministerijos pareigūnai tvirtino, kad slaugė į sergančiojo mirtinu virusu palatą buvo įžengusi vos porą kartų bei dėvėjo apsaugos priemones. Kai 40-metei slaugei pasireiškė Ebolos viruso simptomai, ji atostogavo.

Pranešama, jog pareigūnai bando sudaryti sąrašą žmonių, artimai kontaktavusių su moterimi. Dėl galimo užsikrėtimo Ebolos virusu Ispanijoje stebima kelios dešimtys žmonių. Taip pat pranešama, jog į Norvegijos sostinę Oslą atgabenta gydytoja, užsikrėtusi virusu darbo Siera Leonėje metu.

Informacija

Ebolos hemoraginė karštligė (EHK) yra labai sunki, dažnai mirtina liga, nuo kurios mirštamumas gali siekti net iki 90 proc. Žmonės užsikrečia artimo sąlyčio metu su infekuotų žmonių ar gyvūnų krauju, išskyromis, organais ar kūno skysčiais (šlapimu, išmatomis, seilėmis, sperma).

Sveikatos priežiūros darbuotojai gali užsikrėsti virusu slaugydami EHK sergančius ligonius, jei nenaudoja asmeninių apsaugos priemonių. Viešose vietose per įprastą kontaktą Ebolos virusas neperduodamas. Virusu neužsikrėsite per sąlytį su pinigais, maisto produktais ar plaukiodami baseine, jo neplatina moskitai.

Sergantys EHK žmonės pavojingi tol, kol jų kraujyje ar kūno skysčiuose yra randamas virusas. Pasveikęs asmuo dar kurį laiką ligą gali platinti per nesaugius lytinius santykius, nes kūno skysčiuose virusas gali būti iki 7 savaičių po pasveikimo.

Inkubacinis ligos periodas (intervalas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) trunka 2-21 dieną. Užsikrėtęs asmuo gali perduoti virusą kitiems tik pasireiškus pirmiems ligos požymiams. Liga prasideda staiga ir pasireiškia karščiavimu, silpnumu, raumenų, galvos, gerklės skausmu. Kiek vėliau prasideda viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas, sutrinka inkstų ir kepenų veikla, kiek rečiau - išorinis ir vidinis kraujavimas.

Specifinio gydymo EHK gydyti kol kas nėra. Sunkiai sergantiems ligoniams reikalingas intensyvus palaikomasis gydymas.

Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane.