Ar įmanoma pabėgti nuo infarkto?

- Sportuoti pasiryžę žmonės viliasi, kad tai atitolins juos nuo ligų, tarp jų ir nuo infarkto. Ar iš tiesų sportas - tai sveikata? - „Respublika“ pasiteiravo Lietuvos širdies asociacijos prezidentės profesorės Žanetos PETRULIONIENĖS.

- Sporto perdozavimas neįvertinus savo rizikos gali būti labai pavojingas. Todėl prieš pradedant aktyvias treniruotes kiekvienam būtų aktualu pasikonsultuoti su gydytoju, ar jis gali sportuoti tokiu aktyvumu, kurį pasirenka?

Europos kardiologų draugija nerekomenduoja intensyvaus fizinio aktyvumo. Pernai jos išleistose širdies kraujagyslių prevencijos gairėse labai aiškiai parašyta: būtina rinktis reguliarų fizinį aktyvumą - nuo lengvo iki vidutinio. T.y. sportui reikia skirti nuo 30 iki 45 minučių mažiausiai tris kartus per savaitę, pageidautina kasdien. Toks fizinis aktyvumas yra labai naudingas ir pageidautinas. Bet per didelis, per intensyvus, pasirinktas neįvertinus rizikos fizinis aktyvumas gali būti nuodas. Kiekvienam žmogui turėtų būti parengtas individualus fizinio aktyvumo receptas, nors tai dar tik mūsų, medikų, svajonė.

- Dažnas sporto salėje lankosi priešokiais, pavyzdžiui, kai apima noras iki vasaros atsikratyti kelių kilogramų. Ar toks kelių mėnesių valios demonstravimas naudingas? Dauguma tiki darantys savo organizmui neįkainojamą paslaugą.

- Epizodiškai sportuojantys žmonės mano, kad didelis krūvis gali atstoti nuolatinį nedidelį krūvį. Tai didelė klaida. Labai pavojinga kartą per savaitę apsilankyti sporto klube tikintis kompensuoti visos savaitės fizinio aktyvumo trūkumą.

- Perdozuoti pavojinga net visiškai sveikam žmogui?

- Negali žinoti, kad esi visiškai sveikas, kol neapsilankei pas gydytoją.

Žmonės dažnai nekreipia dėmesio į savo kraujospūdį, net nežino, koks jis yra. Jokiu būdu negalima sportuoti po savaitgalio švenčių - alkoholio vartojimas, nemigos naktis sustiprina riziką. Atsargiai turi sportuoti ir turintieji širdies ritmo sutrikimų - jie yra ženklas, kad renkantis fizinio aktyvumo rūšį būtina pasitarti su gydytoju. Pervargus, labai gausiai išprakaitavus, galų gale viduriavus - po visų tų situacijų, kai organizmas praranda daug kalio, - krūvis taip pat pavojingas. Labai karštą dieną apskritai reikėtų susilaikyti nuo aktyvios fizinės veiklos. Per kaitrą širdis ir be to dirba intensyvesniu režimu - turi padėti atvėsinti visą kūną, dėl to padažnėja jos susitraukimų dažnis, išsiplečia kraujagyslės, atsiranda ritmo sutrikimų pavojus, prakaituojant prarandamas kalis.

- Šie jūsų perspėjimai tik­riausiai skirti tik vyresniesiems?

- Priešingai, ypač jaunimas turi į juos įsiklausyti. Iš savo patirties žinau, kad jauni žmonės galvoja, jog kuo intensyviau, tuo geriau. Jokiu būdu! Nuolat kartoju: širdis nemėgsta labai intensyvaus krūvio, ypač nereguliaraus.

Jauni žmonės, kurie niekada nėra buvę pas daktarą, kuriems niekada nebuvo atlikta elektrokardiograma, širdies echoskopija, nesimatavę kraujospūdžio, nieko nežino apie save. Juk būna ir paslėptų širdies ligų formų, ir net jaunimui.

- Ar nusprendusiam rytais bėgioti žmogui pakanka vien tik nusipirkti sportinius batelius?

- Jis bent jau turėtų žinoti, koks jo kraujospūdis, pasitarti su šeimos gydytoju ar treneriu sporto klube, iki kokio širdies susitraukimų dažnio jam yra optimalu bėgti. Širdies susitraukimų dažnio riba kiekvienam yra individuali priklausomai nuo amžiaus, lyties.

Kita vertus, kiekvienas jaučia, koks fizinis krūvis jam yra komfortiškas, t.y. lengvas ar vidutinis, ir koks yra didelis. Žmogaus treniruotumą labai gerai parodo krūvio mėginiai.

- Kas kiek laiko sveikam žmogui patartumėte pasitikrinti širdį?

- Ta riba, kai jau reikėtų pas gydytoją apsilankyti kasmet, vyrams yra 40-45 metai, moterims - 50-55-eri. Esant šio amžiaus, rizika labai smarkiai šoka į viršų. Lietuvoje nuo 2006 metų veikia prevencinė programa, pagal kurią vyrai pas šeimos gydytoją gali išsitirti absoliučiai viską nuo 40 metų, o moterys - nuo 50.

Kuo amžius didesnis, tuo didesnė tikimybė slapto, nebylaus kraujagyslių susiaurėjimo. Žmogus jo visiškai nejaučia. Kartais užtenka didelio fizinio krūvio, išprakaitavimo, kalio koncentracijos kritimo, ir gali sutrikti širdies ritmas, ištikti klinikinė mirtis.

- Sporto klubą dažnai renkasi ir dailių kūno linijų siekiantys, bet negalintys pažaboti savo apetito žmonės. Galvoja: pavalgysiu sočiai, bet paskui visas kalorijas išprakaituosiu su treniruokliu. Ar jie teisingai mąsto?

- Tai nelogiška. Norint suliek­nėti reikia sumažinti maisto porcijų dydį ir rinktis lengvą arba vidutinį reguliarų fizinį krūvį. Abu kartu! Daug prisivalgyti, gauti labai daug kalorijų ir paskui kankinti organizmą neadekvačiai dideliais fiziniais krūviais labai pavojinga.

- Ar gali miokardo infarktas ištikti staiga, tiesiog einant gat­ve?

- Negalima pasiduoti baimei. Mes, gydytojai, pastebime, kad mirus žinomam žmogui dažnai kyla panika. Mums skambina, klausia drebančiais balsais... Ir tai labai negerai, nes panika irgi yra infarkto rizikos veiksnys.

Miokardo infarktą paprastai sukelia jį skatinantys veiksniai. O juos mes galime valdyti, turime apie juos žinoti. Tai nervinė įtampa, stresinė situacija namuose, konfliktas darbe, nemigos naktis, kraujospūdžio šuoliai, neadekvačiai didelis fizinis krūvis... Kelių šių veiksnių derinys jau gali būti rizikingas.

Norėčiau akcentuoti, kad nervinė įtampa yra labai stiprus provokacinis veiksnys. Stresui nutrūkus, konfliktui išsisprendus rizika išlieka dar 48, kartais net 72 valandas. Infarktas dažniausiai įvyksta ne paties konflikto metu, bet praėjus šiek tiek laiko.

- Vis labiau įsitvirtinant jaunystės, grožio kultui, kai normalu alinančiu krūviu taisyti kūno linijas, gal ir kardiologams darbo atsirado daugiau?

- Blogiausia, kai ne vieną rizikos veiksnį turintis žmogus - kenčiantis nuo nutukimo, nesureguliuoto kraujospūdžio, persivalgantis, rūkantis - bando juos kompensuoti puldamas į salę, perdozuodamas fizinį krūvį. Tai labai pavojinga.

Mūsų pacientų apklausa rodo, kad rizikingoji grupė (moterys - nuo 40 metų, vyrai - nuo 50-erių) juda nepakankamai. Tarp vidutinio amžiaus žmonių yra labai daug nutukusių, kenčiančių nuo vadinamojo pilvinio nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio, cholesterolio kiekio kraujyje. Daug rūkančių, sergančių diabetu... Tendencijos, kad visi masiškai puola sportuoti, tikrai nėra, atvirkščiai - gąsdina fizinio neaktyvumo mastai.

Bet kad vis dažniau kreipiasi jauni žmonės, tai tiesa. Nemaža dalis jų - maratono, kuris staiga tapo labai madingas, aukos. Man būna baisu, kai elektrokardiograma rodo širdies ritmo sutrikimus, žmogus visiškai nesportavęs, bet yra užsidegęs per labai trumpą laiką pasiruošti maratonui. Ši mada mus, kardiologus, labai baugina. Prieš jai pasiduodant būtina gerai išsitirti sveikatą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"