Alergiškam žmogui net vienas įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei

Ilgai besitęsiant karščiams, ypač suaktyvėjo nuodingi ir nenuodingi vabzdžiai, kurie žmogui gali įgelti ar įkąsti. Prie nuodingųjų priskirtinos bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės, nenuodingi - uodai, mašalai, musės, blakės, utėlės, blusos. Saugotis reikėtų tiek vienų, tiek kitų vabzdžių.

Nuodingi nariuotakojai atakuoja gindamiesi ir suleidžia skausmingus nuodus. Nenuodingi - sąlyginai mažiau pavojingi (jų įkandimas retai sukelia mirtimi galinčias baigtis alergines reakcijas), tačiau jie platina dėmėtąją šiltinę, maliariją, kitas ligas. Tie vabzdžiai kanda ir dažniausiai suleidžia seiles su antikoaguliantais (medžiagomis, stabdančiomis kraujo krešėjimą), kad galėtų misti krauju. Po įkandimo kartais galimos įvairios odos sudirginimo reakcijos. Bet tik nuodingų nariuotakojų geluonis gali sukelti tokias ryškias alergines reakcijas, kaip anafilaksinis šokas.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Irinos Bulsienės teigimu, bet kuriuo atveju, jei po nemalonaus susidūrimo su nariuotakoju pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmai ar kiti bendro negalavimo požymiai, jei įkandimo vietoje - besiplečiantis paraudimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris suteiks profesionalią pagalbą.

"Jei žmogus alergiškas įkandimams, gali vystytis anafilaksinis šokas. Tuomet žmogus suglemba, gali sutrikti sąmonė, smarkiai krinta kraujo spaudimas, gresia mirtis. Nuodingi įgėlimai visada labai skausmingi, juos lydi paraudimas ir patinimas. Tai vadinama vietine reakcija. Jautresniems žmonėms gali išryškėti išplitusios arba viso kūno reakcijos, jos gali progresuoti ir sukelti kitus negalavimus. Tai - viso kūno dilgėlinė, dezorientacija, bendras silpnumas, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai (pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas), mieguistumas, gimdos spazmai, dusulys, kosulys, šlapimo ir išmatų nelaikymas, kraujospūdžio kritimas, apalpimas.

Žmonėms, žinantiems, kad yra alergiški bičių, vapsvų, širšių įkandimams, pravartu turėti švirkštą su adrenalinu. Tačiau bet kurios išplitusios reakcijos atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei tik po vabzdžio įgėlimo atsirado išbėrimų, patino veidas, pasunkėjo kvėpavimas, sunku ryti, svaigsta galva ar atsirado kitų negalavimų. Šie požymiai dažniausiai išryškėja praėjus kelioms minutėms ar valandai po įgėlimo. Bet kai po vabzdžio įkandimo yra tik vietinės reakcijos, profesionalios pagalbos dažniausiai neprireikia. Nebent jei vietinė reakcija pasireiškia stipriu patinimu ir skausmu, trikdančiu darbingumą ir miegą, tai vertėtų kreiptis pagalbos į medikus", - pataria I. Bulsienė.

Bičių ir širšių nuodų cheminė sudėtis skiriasi, todėl žmogui, kuris nėra jautrus širšių nuodams, gali būti pavojingas bitės įgėlimas, ir atvirkščiai. Žmogui įgėlusi bitė žūsta, bet palieka geluonį su nuodų maišeliu, ir kol jis neištuštėja arba kol nepašalinamas geluonis, nuodai toliau skiriasi. Vapsvos, širšės bei kamanės geluonies nepalieka, tad gali gelti pakartotinai. Geldami vabzdžiai išskiria tam tikrų aliarminių feromonų, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių bendražygių agresyvumą. Taigi įgeltajam reikia pasišalinti toliau nuo įvykio vietos.

Individualiai apsaugai prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus) reikėtų naudoti repelentus - vabzdžius atbaidančias medžiagas. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros, tai - aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Jais padengiama žmogaus oda, drabužiai, lovos ar užuolaidos. Efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo repelento rūšies, vabzdžių jautrumo jam, nuo naudojimo būdo, oro temperatūros, drėgmės, vėjo. Deja, piktų nuodingų, kandančių ir geliančių vabzdžių (vapsvų, skruzdžių, širšių, bičių) repelentai neatbaido.

Lauke patartina prieš uodus naudoti žvakes, turinčias specialių aromatinių medžiagų. Patalpų apsaugai dar naudojamos insekticidus garinančios spiralės, ultragarsą ar ultravioletinius spindulius skleidžiančios lempos bei kitos priemonės.

Širšės dažniausiai sugelia žmones, kai pajudinamas jų lizdas. Per vasarą tie lizdai didėja, ir kuo jie didesni, kuo karštesnė diena, - tuo aktyviau širšės gina lizdą. Kai kurių rūšių širšės lizdus daro žemėje, urveliuose, tad jas galima netyčia sutrikdyti ravint ar kasant. Kitų rūšių - medžių uoksuose, inkiluose, palėpėse ar pastatų plyšiuose.

"Jei lizdas jūsų namo teritorijoje, jį išardykite ar perkelkite kitur. Geriau, jei tai atliktų specialistai. Gamtoje aptikę širšių ar vapsvų lizdą, nekvėpuokite į tą pusę, - iškvepiamas šiltas oras irgi sukelia vabzdžių agresiją. Nemojuokite rankomis, venkite staigių judesių, kurie gąsdina ir erzina vabzdžius. Vykdami į gamtą, kontroliuokite kvapus (maisto produktams ir gėrimams rekomenduotinos sandariai uždaromos talpos). Jei bitė ar širšė įskrido į mašiną, sustabdykite transporto priemonę saugioje vietoje ir atverkite visus langus, kad vabzdys galėtų išskristi. Nepalikite atvirų ąsotėlių, butelių, popierinių pakelių su gėrimais, kad į juos nepakliūtų bitės, vapsvos ar kiti geliantys vabzdžiai. Nenaudokite kvepalų, kvapnių muilų, kremų ir tonikų. Nesipuoškite blizgančiais papuošalais. Venkite ryškiaspalvių gėlėtų ir tamsių drabužių, šviesūs vienspalviai - vabzdžiams yra ne tokie patrauklūs", - pataria Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė I. Bulsienė.

Dažniausia nenuodingo nariuotakojo įkąstą ar įgeltą vietą žmogui niežti. Įgėlus, pirmiausia, reikia ištraukti geluonį, po to patartina nusiimti žiedus ir apyrankes (jei vabzdys įgėlė į plaštaką), dezinfekuoti ir patepti įgėlimo vietą. Efektyviausi tepalai su antihistamininiais preparatais ir anestetikais. Tepalas su kortikosteroidais veikia lėčiau, bet jo veikimo efektas ilgesnis. Skausmą, patinimą bei niežėjimą sumažinti gali ir namų priemonės - sodos, sutrinto pelyno, gysločio, petražolių ar svogūno košelės kompresai. Medikai tokiais atvejais siūlo ant pažeistos vietos dėti ledą, įsuktą į audinį, ir laikyti ne ilgiau kaip 15 min. Patartina naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, antihistamininius ir priešuždegiminius preparatus.