Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai, šeštadienį Kaune iškovoję LRT Didžiąją rankinio taurę, vis dar maudosi šlovės spinduliuose - treneriui Artūrui Juškėnui dūzgia telefonas nuo sveikinimų gausos.
"Nespėjau atsakinėti į skambučius ir atrašyti į SMS žinutes. Praėjus keliolikai minučių po rungtynių telefone aptikau per pusšimtį SMS žinučių ir maždaug tiek pat praleistų skambučių. Visa tai tęsiasi", - sekmadienio popietę VE.lt sakė A. Juškėnas.
- Su pergale mus sveikino mažiausiai iš septynių skirtingų šalių. Malonu, kad nepamiršta ir Lietuvos rankinio situacija domisi buvę ekipos žaidėjai. Vienas pirmųjų Klaipėdos ekipai nuoširdžius sveikinimus išsakė ir buvęs rankinio treneris Vytautas Marozas. Būtent pastarojo stratego vadovaujama Klaipėdos "Maisto" ekipa 1991 ir 1992 metais buvo iškovojusi LRT Didžiąją taurę. Džiugu, kad šis rankinio mochikanas nepamiršta mūsų", - pridūrė nugalėtojų strategas.
Priminsime, kad šeštadienį Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai pakartojo pernykštį triumfą - Kauno sporto halėje vykusiame finale po atkaklios ir gražios kovos rezultatu 26:24 (14:14) įveikė Vilniaus "VHC Šviesa" ekipą ir iškovojo teisė antrus metus paeiliui atstovauti Lietuvai Europos taurės turnyre.
Nors rungtynės vyko Kaune, tačiau rankinio mėgėjai tarpusavyje kalbėjo, kad tai lyg rungtynės Klaipėdoje - dvikovą sporto halėje stebėjo per 200 "Žemaitijos dragūno" sirgalių.
Pajūrio rankinio aistruoliai į Kauną plūdo ne tik nuosavais automobiliais, bet ir autobusais.
- Pernai dukart žaidėjų buvote mėtomas į orą - po pergales LRT didžiosios taurės turnyre Utenoje ir po paskutiniųjų Lietuvos rankinio lygos (LRL) pirmenybų, kuriose iškovojote čempionų titulą. Šįkart vėl žaidėjai skraidino jus į orą. Gal jau pripratote prie to?, - pasiteiravome A. Juškėno.
- Prie to priprasti neįmanoma. Šįkart pakilau labai aukštai į orą, buvo baisu (juokaisi, aut. past.). Tai tikras adrenalinas, emocijos tiesiog liejosi per kraštus. Tai neapsakomas jausmas. Dėl panašių akimirkų tikrai verta gyventi.
Aštuntas žaidėjas - sirgaliai
- Suprantu, kad dabar esate triumfo euforijoje, bet prisiminkime ir rungtynių scenarijų. Tiek pirmojo, tiek antrojo kėlinio pradžios "Žemaitijos dragūnui" buvo itin sėkmingos, o pabaigoje teko patampyti nervus. Kaip manote, kodėl buvo tokios banguotos rungtynės?
- Finalas yra finalas, įtampa, emocijos padaro savo. Turime jaunų žaidėjų, kuriems dar trūksta patirties tokiomis įtemptomis ir atsakingomis akimirkomis.
Nors vienu metu ir turėjome susikrovę šešių įvarčių pranašumą, tikrai nesitikėjau lengvos pabaigos. Jaučiau, kad bus panašus rungtynių scenarijus.
- Kokios mintys kirbėjo jūsų galvoje, kuomet 23 rungtynių minutę varžovai priartėjo vos per vieną įvartį?
- Aš kiekvieną sekundę mąsčiau tik apie tai, kaip kuo labiau atsiplėšti nuo varžovų, kokių imtis taktinių gudrybių, ir panašiai. Nė akimirkai, net tuomet, kaip pirmavome 6 įvarčiais, nemąsčiau, kad jau laikas džiaugtis ar panašiai. Iki pat paskutinės sekundės man buvo neramu. Tvyrojo įtampa.
Tačiau vyrai parodė charakterį, jaunatviškumą maksimalizmą ir begalinį norą laimėti.
Žinoma, mums padėjo ir aštuntasis žaidėjas - tai mūsų ekipos sirgaliai. Be jų palaikymo, vargu ar būtume taip užsivedę ir darniai rungtyniavę. Visuomet jutome jų užnugarį, tai mus užvedė kovoti dėl kiekvieno centimetro aikštėje, dėl kiekvieno kamuolio. Esu labai laimingas, kad "Žemaitijos dragūnas" turi nuostabią palaikymo komandą. Galiu drąsiai pasakyti: mūsų ekipos sirgaliai - nepakartojami, tai tikri savo miesto komandos patriotai. Jų indėlis į pergalę - tikrai didžiulis.
Skandavo: "Išjunk šviesą"
- Ar jau su žaidėjais atšventėte pirmąjį 2011 metų "Žemaitijos dragūno" iškovotą trofėjų?
Važiuodami autobusu iš Kauno namo traukėme dainas, skandavome šūkius. Tikrai buvo linksma.
- Gal pacituotumėte bent keletą dainų ar šūkių frazių?
- Mums labiausiai patiko sirgalių sugalvotas šūkis: "Išjunk šviesą". Jį, pakeliui namo, nuolat linksmai skandavome. Tai buvo pagrindinė mūsų skanduotė. Šis šūkis labai atitiko finalo dvasią. Mes nesame nusiteikę prieš Vilniaus "Šviesos" ekipą ir jokiu būdu nenorime jų įžeisti, tiesiog sirgaliai mus nustebino originalumu.
Rašyti komentarą