„Žaisti rinktinėje – mano svajonė“

Jeigu didžiajai daliai krepšininkų tai bus eilinis susitikimas su niekuo neišsiskiriančia ir ligšiol žaistas trejas rungtynes bendru net 74 taškų skirtumu pralaimėjusia Kosovo komanda, tai dviem žaidėjams žvarbus pirmadienio vakaras uostamiesčio „Švyturio“ arenoje bus ypatingas.

Laurynas Birutis ir Arnoldas Kulboka – du krepšininkai, kurie Dainiaus Adomaičio kvietimu pluša jau antrojo rinktinių „lango“ metu, tačiau debiuto su nacionalinės komandos marškinėliais vis dar nesulaukė. Vis dėlto ši situacija turėtų pasikeisti šiandien, kadangi abu jaunieji 19-mečiai talentai bus registruoti ir turėtų pirmą kartą įžengti į aikštę su žaliai-balta apranga.

Jeigu L. Biručiui dėl šio šanso toli vykti nereikėjo – vidurio puolėjas šį sezoną drebina Lietuvos arenų lankus rungtyniaudamas „Šiaulių“ ekipoje – tai A. Kulbokai jau antrą sykį teko atvykti iš Italijos krepšinio lygoje rungtyniaujančios Kapo d‘Orlando „SikeliArchivi“ ekipos.

Nors žaisti joje puolėjas gauna nemažai, tačiau vienas pralaimėjimas po kito bei permainos vadovybėje, panašu, kiek išmuša iš vėžių ir patį lietuvį. Vos 5 kartus per 19 susitikimų Italijoje bei dusyk iš 14 mačų FIBA Čempionų lygoje laimėjusi komanda yra duobėje ne tik rezultatu, bet ir emocine prasme.

Vis dėlto daug rungtyniaujantis ir nuolat tobulėjantis Bambergo „Brose“ ekipai priklausantis A. Kulboka šiuo metu, kaip jis pats sako, „vėdina“ galvą nuo klubo reikalų ir yra susikoncentravęs tik į savo svajonę – debiutuoti rungtynėse su užrašu „Lietuva“ ant krūtinės.

Apie nekantriai laukiamą galimybę, sumaištį Kapo d‘Orlando ekipoje ir naudą iš rinktinės stovyklos – pokalbis su A. Kulboka.

– Laukia debiutas nacionalinėje rinktinėje. Kokios nuotaikos prieš pirmą kartą išbėgant į aikštelę kaip Lietuvos rinktinės nariui?

– Pažiūrėsime, ar pavyks debiutuoti. Labai to tikiuosi. Mano svajonė nuo mažens buvo kada nors sužaisti už vyrų rinktinę, tad būtų labai malonus jausmas išbėgti į aikštelę.

– Su komanda esi jau beveik savaitę, kokios patirties per ją įgavai?

reklama

– Puiki patirtis. Treniruojuosi su aukšto lygio žaidėjais ir kaip dauguma sakė, tai – labai geras etapas, kai tam tikra prasme „atvėsini“ galvą nuo klubo reikalų, pabėgi nuo jų. Rinktinė – kažkas naujo, tad tikrai labai smagu čia būti.

– Ar treneris užsiminė jau užsiminė, kokio vaidmens galite tikėtis šiandienos rungtynėse?

– Ne, treneris nieko daug man nesakė. Tiesiog lauksiu savojo šanso ir tiek.

– Užsiminėte apie galvos „pravėdinimą“ nuo klubo. Turbūt jame vyrauja ne pačios geriausios nuotaikos?

– Esame labai gilioje duobėje. Įvyko didelis perversmas – vadovybėje pasikeitė trys ar keturi žmonės. Nebėra komandos vadovo, tai net nežinau, grįžtu šiek tiek į nežinią ir nežinau, kas ten bus.

reklama

– Tačiau savo vaidmeniu, ko gero, esi patenkintas: gauni daug žaidimo laiko, o tai ir turėtų būti pagrindinis tavo tikslas?

– Taip, mano vaidmuo man tinka. Gavau trenerio pasitikėjimą, daug žaidžiu, tad man tai tinka. Žinoma, norisi laimėti, o tos nuolatinės nesėkmės išties „kerta per galvą“, bet ką jau padarysi. Reikia dirbti ir tiek.

– Šiandien laukia mačas su Kosovu. Kai žaidėte išvykoje, rungtynes stebėjai tik iš šalies, o rytoj jau būsi jų dalyviu. Kas tai per varžovas ir koks laukia susitikimas?

– Reikės kovoti kaip ir prieš kiekvieną komandą. Turėsime tinkamai žaisti nuo pat rungtynių pradžios ir negalvoti, kad pirmajame susitikime laimėję dideliu taškų skirtumu lengvai laimėsime ir šiandien. Reikės kovoti iš visų kaip ir prieš kiekvieną kitą komandą, o tada jau viskas turėtų būti gerai.