Yra noro ir pykčio, tereikia prisivilioti sėkmę

Aistė LABINAITĖ

2018-01-21 09:00

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 2019 m. Europos čempionato atrankos varžybose C grupėje pernai rudenį startavo dviem pralaimėjimais. Prasidėjo nauji metai, laukia naujos kovos. Vasario 10 ir 14 d. mūsiškės svečiuose susitiks su Albanijos ir Vengrijos ekipomis. Lietuvos komandos vyriausiasis treneris Mantas Šernius tikisi, kad šį kartą sėkmė nusišypsos. O nusiteikimo ir kovingumo mūsų krepšininkėms pakanka. „Labai svarbi vidinė komandos būsena ir noras laimėti. Kartais talentas nieko vertas, jei neturi noro žaisti“, - teigė 34-erių strategas.

Praėjusių metų lapkričio 11 d. Lietuvos rinktinė Kėdainiuose 70:73 (16:19, 22:18, 19:15, 13:21) nusileido Vengrijos komandai, o lapkričio 15 d. išvykoje 62:64 (12:10, 15:26, 17:12, 18:16) turėjo pripažinti Rusijos ekipos pranašumą. Tuo metu Rusijos rinktinė pirmosiose rungtynėse svečiuose 85 taškų skirtumu 122:37 (44:4, 21:17, 32:6, 25:10) sutriuškino Albanijos rinktinę. Vėliau albanių namie nepasigailėjo Vengrijos ekipa, laimėjusi net 137:48 (27:11, 39:15, 28:12, 43:10).

Dabar lietuvės vasario 10 d. išvykoje susitiks su albanėmis, o 15 d. svečiuose jėgas išbandys su vengrėmis. Paskui atranka tęsis rudenį. Lapkričio 17 d. mūsiškės namie priims ruses, o 21 d. savų žiūrovų akivaizdoje kovos su albanėmis.

Europos čempionato atrankos varžybose dalyvauja 32 komandos, suskirstytos į aštuonias grupes. Į Senojo žemyno pirmenybes pateks grupių nugalėtojos ir šešios geriausios iš antrąsias vietas užimsiančių rinktinių. Vietas Europos čempionate turi jo šeimininkės Latvija ir Serbija.

- Iki atrankos rungtynių liko mažiau nei mėnuo. Kada mūsų rinktinė pradės pasirengimą šioms kovoms? - „Sporto gyvenimas“ paklausė Manto Šerniaus.

- Vasario 5 d. Kaip tik po savaitgalio visoms krepšininkėms baigiasi turai klubinėse varžybose. Taigi rinktinės narių, kurios užsienyje, lėktuvų bilietai po truputį planuojami. Situacija įdomi, nes kol mes susirinksime, yra laiko, tad nežinai, kas gali įvykti. Juk gali kuri nors krepšininkė ir mažą ar didesnę traumą patirti. Taip pat yra ir tokių, kurios dabar gydosi. Taigi treneris visada sėdi kaip ant adatų, seka žinias, stebi žaidėjas.

- Atrankos pradžioje nesėkmės patirtos vos kelių taškų skirtumu. Tuomet sakėte, kad jas nulėmė smulkmenos ir pritrūko sėkmės. Manote, šį kartą pavyks lengviau ją prisišaukti?

- Nesakau, kad tie rezultatai apmaudūs. Tiesiog tokia yra Europos čempionato sistema. Dėl jos „spjaudosi“ ir treneriai, ir žaidėjos, ir žiūrovai. Tiesiog nėra daug laiko ruoštis. Lietuvoje problema ta, kad visos geriausios krepšininkės yra išsivažinėjusios po užsienio klubus. Surinkti jas per penkias treniruotes, kad žaistų kaip viena komanda, tikrai nelengva. Juk kitos šalys turi po 3-4 žaidėjas viename gerame klube, dar 2-3 - kitame ir dar turi kokią natūralizuotą krepšininkę iš moterų NBA. Manau, šiuo metu didžiausia rakštis moterų krepšinyje ta, kad taip lengvai leidžiama natūralizuoti mažoms šalims žaidėjas. Būna, kad jos atvyksta į tą šalį ir paprašytos žemėlapyje parodyti, kur esančios, negali to padaryti. Tokios šalys kaip Vengrija tokiu būdu įgauna didelį pranašumą. Anksčiau mes prieš jas laimėdavome, atrodo, būdavo paprasta. O dabar susilyginome. Tos mažesnės šalys tapo lygesnės vien dėl to, kad jos nusiperka vieną žaidėją. O ji surenka po 20 taškų. Tačiau, manau, jei jos ir laimėjo tais 2-3 taškais, nuvažiavus ten, viskas prasidės iš naujo. Turime šiokį tokį psichologinį pranašumą. Esame ir piktesni, ir labiau norime laimėti.

- Albanijos komanda pirmus du mačus pralaimėjo triuškinamu skirtumu. Treneris Alfredas Vainauskas tokį reiškinį pavadino „pilna nesusipratimų komanda“. Ką galite pasakyti apie būsimas varžoves?

- Tai yra grupės autsaiderė. Manau, kad tokios šalys net neturėtų dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Jos turėtų būti B divizione. Tai yra tik laiko gaišimas. Manau, svarbiausias dėmesys ruošiantis bus nukreiptas į rungtynes su Vengrija.

- Be rinktinės, šį sezoną dirbate ir Lietuvos moterų krepšinio lygos klubo Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ vyriausiuoju treneriu. Gal jau nusižiūrėjote „perliukų“, kuriuos norėtumėte pakviesti į nacionalinę komandą?

- Matau, kurios žaidėjos auga ir beldžiasi į rinktinę. Tai Gabija Meškonytė, Laurita Jurčiūtė, Roberta Mizgerytė. Jos atkreipė dėmesį. Aišku, jos jaunos ir dar reikia daug dirbti, pasiekti aukštesnį lygį, bet jos tikrai turi galimybių. Džiaugiuosi, kad kasmet kas nors vis atsiranda. O ką kalbėti apie Laurą Juškaitę. Ji, manau, jau peraugusi LMKL, jai jau reikia gero klubo, žaisti su geromis žaidėjomis. Turime talentą, kuris vėliau rinktinei tikrai padės.

- Vienas rungtynes pralaimėjote svečiuose, kitas - savoje aikštėje. Dabar laukia du mačai išvykoje, paskui - du namie. Tačiau veikiausiai ne namų sienos svarbesnės, o jūsų minėtas pyktis, nusiteikimas?

- Manau, svarbi yra vidinė komandos būsena ir didelis noras laimėti. Kartais talentas nieko vertas, jei neturi noro žaisti. Praleidome 2017 m. Europos čempionatą. Tad visos mūsų žaidėjos nori būti 2019 m. Senojo žemyno pirmenybėse. Mūsų merginos nori būti ir 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse. Šis noras neužgesinamas. Reikia šiek tiek sėkmės ir, manau, viskas bus gerai. Po pirmųjų dviejų nesėkmių tikrai nereikėtų laidoti galimybių patekti į Europos čempionatą.

C grupės lentelė

1. Vengrija 2 2 0 4

2. Rusija 2 2 0 4

3. Lietuva 2 0 2 2

4. Albanija 2 0 2 2

(vieta, komanda, rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, taškai)