Tyrimas atskleidė opią problemą mokyklose: vaikams trūko fizinio aktyvumo

Remiantis tyrimo duomenimis, kas penktas respondentas (22 proc.) mano, jog prieš paskelbiant pirmąjį karantiną mokiniams nepakako fizinio ugdymo pamokų, kad greičiau nepakako, nurodė 3 iš 10 (33 proc.) tyrimo dalyvių.

„Atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apnuogino vieną esminių didmiesčių mokyklų problemų – juose vaikai nėra pilnai supažindinami su fizinio aktyvumo svarba. Į tai privaloma atsižvelgti ne tik vaikų tėvams, bet ir ugdymo įstaigų vadovams. Šioje situacijoje yra svarbu skatinti fizinį aktyvumą, pateikiant ir pasiūlant kuo įvairesnių žaidybinių ir netradicinių fizinio aktyvumo formų, jog fizinio ugdymo pamokos nesusitapatintų su kitais priverstiniais užsiėmimais“, – pabrėžia psichologė psichoterapeutė Irena Masiulienė.

Kad iki 2020 metų kovo mėnesį paskelbto karantino mokiniams mokyklose nepakako fizinio ugdymo pamokų, dažniau nurodė moterys (55 proc.), 50–74 m. amžiaus respondentai (57 proc.) ir didmiesčių gyventojai (61 proc.).

„Fizinis aktyvumas mokyklinio amžiaus vaikams yra ne tik svarbi dedamoji spartaus augimo ir vystymosi etape, bet ir pagrindas galintis paskatinti vaiko suinteresuotumą ir nuostatas į sportą ir fizinį aktyvumą jau vėlesniame amžiuje. Dar vaikystėje formuojami judėjimo įgūdžiai ir fizinės ypatybės padeda ne tik prasmingai leisti laiką, stiprinti kūną bet ir siekti užsibrėžto tikslo“, – sako specialistė.

Beveik 2 kartus mažiau tyrimo dalyvių (32 proc.), mano, jog fizinio ugdymo pamokų mokiniams pakako (8 proc. – visiškai pakako ir 24 proc. – greičiau pakako). Tai dažniau nurodė taip pat moterys (36 proc.), 30–49 metų respondentai (36 proc.) bei kaimo (37 proc.) ir mažesnių Lietuvos miestų gyventojai (39 proc.). 13 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ 2021 metų vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.