Turi pralošti, kad išmoktum laimėti

Aukštų tikslų nekėlė

Turnyre San Marine mūsų šalies boulingo žaidėjams nepavyko peržengti pirmojo etapo barjero. R.Ryliškienė („Boulingo akademija“, Vilnius), bendrojoje įskaitoje surinkusi 2978 tšk., tarp 38 dalyvių užėmė 26-ąją vietą. Kovą dėl Čempionų taurės tęsė 16 geriausių sportininkių. O vyrų varžybų bendrojoje įskaitoje A.Jurgelevičius (Sportinio boulingo asociacija, Kaunas) surinko 2868 tšk. ir tarp 38 dalyvių liko 37-as.

„Savo rezultatu esu ganėtinai patenkinta. Vis dėlto juk tai buvo tarptautinės varžybos ir teko konkuruoti su geriausiais Europos žaidėjais. Galbūt užimta vieta galėtų būti aukštesnė pagal tai, kaip aš vertinu savo galimybes. Maksimaliai jų išnaudoti nepavyko, - kalbėjo R.Ryliškienė. - Gaila, kad Arnoldui nepavyko sužaisti taip, kaip galėtų. Tiesiog gal koją pakišo tarptautinių varžybų patirties trūkumas. Tačiau galiausiai juk kiekvienos varžybos yra patirtis. Turi pralošti, kad išmoktum laimėti.“

R.Ryliškienė prisipažino, kad šį kartą vykstant į turnyrą kokių nors aukštų tikslų sau nekėlė. Tiesiog norėjosi sugebėti atsipalaiduoti ir mėgautis žaidimu bei tuo, kad turi galimybę atstovauti Lietuvai.

„Konkrečių tikslų užsibrėžti neleido aplinkybės. Tiesiog negalėjau pasiruošti taip, kad galėčiau iš savęs ko nors labai smarkiai reikalauti. O patekti į antrąjį etapą buvo realu, jei pirmąją dieną būčiau geriau pasirodžiusi. Gal pradžioje pritrūko žaidimo jausmo“, - pridūrė boulingo entuziastė.

Skirtingi boulingai

Boulingas daugumai Lietuvoje dažniausiai asocijuojasi su pramoga, bet tikrai ne su sportu. Tačiau, pasak R.Ryliškienės, sportinis boulingas nuo pramoginio labai skiriasi. Galima sakyti, tai visai kitas žaidimas.

„Vienintelis dalykas, kas lieka tas pats, kad tu turi įrankį, tai yra kamuolį, ir turi numušti 10 kėglių. Toliau skiriasi viskas. Netgi kamuoliai ir takeliai skiriasi. Pramoginiame boulinge visi stengiasi mesti tiesiai, o sportiniame mėto skirtingomis trajektorijomis, skirtingu greičiu. Nuo kito žaidėjo veiksmų keičiasi ir sąlygos tau. Reikia būti labai susikoncentravus, sekti viską. Reikia ir smegenis įjungti, ne tik jėgą“, - šypsodamasi sakė R.Ryliškienė.

Lietuvos čempionė boulingą žaidžia nuo 2004 m. Pradžioje boulingas ją papirko tuo, kad tai ir pramoga, ir sportas. Aišku, geriausia, kad juo užsiimti gali visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų, ir amžius čia nesvarbus, pradėti sportuoti nevėlu niekada.

„O paskui - kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių (juokiasi). Norėdama pataupyti pinigus, gauti nuolaidą žaidimams, sužinojau, kad yra klubas. O patekusi į klubą sužinojau, kad žaidžiu visai ne tokį boulingą, koks jis gali būti. Nusprendžiau pabandyti, pasimokyti. Tuo metu dar trenerių pas mus išvis nebuvo. Tačiau noro buvo daug. Taigi ir į užsienį važiuodavome treniruotis, ir iš užsienio trenerius veždavomės, ir bandėme pasisemti patirties, žinių“, - atviravo R.Ryliškienė.

Pasak boulingo žaidėjos, užsiimant šia sporto šaka neužtenka vien ateiti į boulingą, labai svarbu palaikyti ir kūno balansą, bendrą fizinę formą. Kadangi R.Ryliškienė šiuo metu augina mažą vaiką, tai aiškaus treniruočių grafiko neturi. Tačiau kartą per savaitę į treniruoklių salę ir į boulingą nueina. O kai ruošiasi svarbiems startams, treniruojasi kasdien.

„Ilgą laiką nuoširdžiai tikėjau, kad galiu tapti ir Europos čempione. Dabar į tai kiek kitaip žiūriu, nes sumažėjo galimybės tam skirti daugiau laiko. Pasirodo, mažas vaikas mažas būna ilgai. Ir finansinis aspektas aktualus. Tikslai nebėra tokie dideli. Norėčiau tiesiog toliau tobulėti ir nesustoti. Tikiu, kad galiu susiklosčius aplinkybėms vienur ar kitur kokį medalį iškovoti“, - pridūrė sportininkė.

Brangus sportas

„Lietuvoje boulingo salių yra pakankamai, tik gal jų trūksta mažesniuose miestuose. Tačiau tie visi boulingo centrai sukurti pramogai, nėra orientuoti į sportą, tai tokių paslaugų, kaip dušai, apšilimo salės, nėra. Net nežinau, ar mūsų šalyje koks centras turi vietas, kur galėtų susėsti žiūrovai ir stebėti čempionatų kovas. Taigi tikrai rastume, ką galima pagerinti“, - akcentavo R.Ryliškienė.

Lietuvos čempionė apgailestavo, kad informacija apie šią sporto šaką nėra plačiai pasklidusi mūsų šalyje. Todėl dažnai tenka susidurti su nuomone, kad tai apskritai ne sportas.

„Šią poziciją galėjo pakeisti sportinio boulingo priėmimas į olimpinę šeimą. Tačiau nebuvome atrinkti į 2020 m. Tokijo olimpiadą. Labai daug vilčių dėjome į tai, manėme, jog tada jau tikrai visi supras, kad čia sportas. Įvyko taip, kaip įvyko. Tačiau vilties neprarasime, - pabrėžė R.Ryliškienė. - Pasakysiu ganėtinai griežtai, bet ir tarp mūsų pačių žaidėjų labai daug žmonių, kurie nors ir žaidžia sportinį boulingą, bet jiems tai yra daugiau pramoga. Taigi kartais išeina ir taip, kad nusileidžiame iki mėgėjiško lygio. O tai automatiškai formuoja ir kitų požiūrį.“

Boulingo entuziastė neslėpė, kad tai labai brangi sporto šaka. Žaidėjas, kuris norėtų būti gana gerai pasiruošęs įvairių sąlygų varžyboms, turėtų turėti bent 6 skirtingus kamuolius. O kamuolio kaina apie 150 eurų.

„Žinoma, jei žaidi labai daug, tai tie kamuoliai ir taip „susidėvi“, bet jie ir morališkai pasensta, nes vis atsiranda kas naujo, geresnio. O kartais būna, jog įsigijęs pamatai, kad nelabai tinka, nes jų ir pasirinkimas labai didelis. Be kamuolio, reikia ir batelių. Jie kainuoja apie 150-170 eurų, o susidėvi per 1-2 metus. Treniruočių kainos irgi nemažos. Žinoma, dėkojame boulingo centrams, kurie suteikia nuolaidų. Tačiau tos geros kainos dažniausiai būna „nekomerciniu laiku“. Tada, kai žmogus paprastai būna darbe arba savaitgalių rytais. Taip pat brangios ir trenerių paslaugos. Aišku, ir pats vienas turi treniruotis, bet jei nori siekti tikslų, tobulinti techniką, tai turi dirbti su treneriu. Net ir rinktinių kandidatai dabar ruošiami už savo pinigus. Kai viską susumuoji, tai boulingui išeina nemažos sumos“, - pasakojo 2009 ir 2015 m. Lietuvos čempionė. 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“