Treneris: sportas be tinkamos mitybos leis pasiekti tik dalį rezultato

Anot P. Ratkevičiaus, sportuojant motyvacijos pritrūksta, kai žmogus negauna geidžiamo rezultato. Jo nuomone, tokia filosofija turi būti pagrįstas trenerio darbas.

Paauglystėje jėgas išbandęs ir futbole, ir atletinėje gimnastikoje, kūno rengyba vaikinas susidomėjo prieš šešetą metų. Dabar Paulius – daugkartinis Lietuvos kūno rengybos čempionato prizininkas ir pirmos vietos laimėtojas, taip pat – Europos fitneso čempionas. Ir būtent asmeninio trenerio darbas dabar jam leidžia sukaupta patirtimi dalytis su klientais.

„Treneris, kuris remiasi tik teorija, nepraėjęs visko pats, nebus visiškai geras. Kiekvieną pratimą esu atlikęs tūkstantį kartų. Kai kurie klientai net stebisi, kad kai jie daro pratimus, aš matau, jog jie nejaučia kokio nors dirbančio raumens“, – pasakoja P. Ratkevičius.

Pasak Pauliaus, po treniruotės visi jaučiasi gerai ir pakylėtai, bet ateiti į treniruotę – reikia didelės motyvacijos. Ir asmeninio trenerio profesionalumo reikalas sugebėti per kelis mėnesius ar pusmetį žmogui parodyti rezultatą ir jį paskatinti toliau savarankiškoms treniruotėms.

„Iš tikrųjų treneris nėra tik treneris: jis ir tavo psichologas, ir draugas, paguodžia, kai reikia. Įvertinant visą treniruotės naudą – pasieki greičiau rezultato, išeini laimingesnis. Žmonės, turintys sveikatos problemų, dirbdami su asmeniniu treneriu gali išsigydyti išvaržas, kitas nugaros problemas. Žmogus sunkiai tai padarys, turėdamas tik popieriaus lapą su atitinkamais pratimais“, – pasakoja treneris.

Anot jo, dažnai žmonės nusiperka abonementą ir pradeda vaikščioti į sporto klubą, tačiau nežino tinkamos mitybos niuansų, dažnai netaisyklingai atlieka pratimus, per ilgai ilsisi sporto salėje.

„Ir tas žmogus, pasportavęs mėnesį ar du, sako, kad jokio rezultato nepasiekė, kad sportas nekoks, ir dažnai jį meta“, – teigia P. Ratkevičius.

Kad tokių nesklandumų būtų galima išvengti, anot asmeninio trenerio, žmogui reikia parodyti rezultatą.

„Jeigu jis per mėnesį sugebėtų pasikeisti, jis gautų labai didelę motyvacijos dozę. Toliau jis gali sportuoti vienas, gali sportuoti su treneriu, bet jeigu per mėnesį jis gaus motyvacijos, išmoks sportuoti, žinos pratimus, žinos, kaip ilsėtis, ką valgyti, kada ir kaip tai daryti, jis pasieks geresnių rezultatų, nei vienas sportuodamas mėnesį ar net metus“, – tvirtina treneris.

Paulius skuba išsklaidyti vieną itin vyraujantį mitą: kad norint būti lieknam, reikia tik intensyviai sportuoti. Ne. Treneris tikina, kad sportas be taisyklingos mitybos duos tik dalį norimo rezultato. Tikruosius stebuklus daro sportas, suderintas su tinkamai kiekvienam individualiai parinktu mitybos režimu.

„Atsižvelgiu į buvusius treniruojamo žmogaus mitybos įpročius. Vienas mėgsta vištieną, kitas – jautieną. Trečias nevalgo brokolio, ketvirtas labai mėgsta razinas. Anketoje jis užpildo, kiek kiekvieną produktą mėgsta. Tada aš matau, kiek valgo per dieną, kiek – kavinėje, kiek galėtų valgyti namie ruoštą maistą. Labai įsijaučiu į žmogaus dienotvarkę, į norimą pasiekti tikslą, iš to sudarau mitybos planą“, – pasakoja asmeninis treneris.

Jis teigia, kad yra žmonių, kurie pusryčių visai nevalgo, pietauja kavinėje, o grįžę vakare prisikemša maisto.

„Aš tokiam asmeniui sudarysiu kelis mitybos planus ir po truputį pratinsiu prie naujų įpročių“, – sako P. Ratkevičius.

Pasak jo, pagrindinė mūsų mitybos klaida, kuri prišaukia nemažai ligų – pamirštame pusryčius, valgome tik dukart per dieną.

„Pusryčiai yra būtini. Mes papuolame dažnai į užburtą ratą – pavalgome tik pietus ir vakare tuštiname šaldytuvą. O ryte skrandis vis dar virškina vakarienę. Mes nenorime valgyti. Užburtas ratas. Nuo ko reikėtų pradėti? Iš pradžių reikia sumažinti vakarienę. Ryte automatiškai būsite alkanas. Ir tada tai tampa įpročiu – pusryčiai stiprūs, pietūs stiprūs, o vakarienė lengvesnė“, – aiškina treneris.

Ryte jis siūlo naudoti daugiau angliavandenių, kurie ilgai teikia energijos.

„Standartinis variantas – suvalgyti košės. Ir vaisių. Pietums – gyvulinės kilmės baltymų produktą – mėsos, žuvies, šiek tiek angliavandenių. O vakare – vengti angliavandenių todėl, kad pavalgę vakarienę jūs jau eisite miegoti. O angliavandeniai turi savybę teikti energiją, tačiau nakčiai jums energijos nereikia. Tada angliavandeniai virsta riebalais“, – aiškina P. Ratkevičius.

Taisykle, kad po šeštos valandos vakaro, norint išlaikyti gražų kūną, valgyti negalima, treneris nei pats vadovaujasi, nei kitiems siūlo.

„Jeigu žmogus eina miegoti antrą valandą nakties, tai jei jis pavalgytų šeštą valandą vakaro, vidurnaktį jis būtų labai alkanas“, – sako treneris.

Tuo metu, kai daug kas įsivaizduoja, kad mesti svorį reiškia uždrausti sau viską, netgi niekur nevaikščioti, kad tik niekas iš kelio neišvestų, Paulius deklaruoja, jog sportuoti reikia smagiai ir valgyti skaniai.

„Žmonės galvoja, kad jeigu nori pasiekti kokio nors rezultato, turi labai daug atsisakyti, kentėti. Aš tame nematau jokios naudos. Tu kenti, kad pasiektum rezultato, o paskui atsipalaiduoji ir vėl grįžti [prie ankstesnių įpročių]. Tarkime, su ta labai griežta dieta, badavimu, užsidarymu pasieksite tikslą per mėnesį. O maloniai sportuodamas, valgydamas skaniai – per du mėnesius. Bet esmė, kad po tų dviejų mėnesių atsiras naujas tikslas ir jūs keliausite toliau, nes jums patiko. Nesijausite nei alkanas, nei piktas“, – tvirtina P. Ratkevičius.

Dažnam savo klientui asmeninis treneris užkuria motyvacijos varikliuką keleriems metams ar net visam gyvenimui, nes sugeba įrodyti, kad svajonę „atrodyti gerai“ iš tiesų galima įgyvendinti.

„Moteris nori sau gražiai atrodyti veidrodyje. Aš sakau, kad tai – pagrindinis daiktas, kuris įvertina tavo kūno formas. Ne svarstyklės, ne apimtys, o tai, ką rodo veidrodis. Aš kiekvienam sakau – tu gali atrodyti taip, kaip nori. Tiesiog reikia daryti tai, ką reikia“, – aiškina P. Ratkevičius.