Teisingumas pagaliau triumfavo

Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) paskelbė, kad diskvalifikuojama trečiąją vietą Londone užėmusi rusė Tatjana Černova ir anuliuojami jos rezulta- tai, kuriuos sportininkė pasiekė nuo 2011 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. liepos 22 d. Rusė praras 2011 m. iškovotą pasaulio čempionės titulą ir olimpinę bronzą.

Londone T.Černova užėmė trečiąją vietą, ukrainietė Liudmila Josipenka - ketvirtąją, o A.Skujytė - penktąją. L.Josipenka už draudžiamų preparatų vartojimą buvo diskvalifikuota dar 2013 m., anuliuojant olimpiniais metais pasiektus jos rezultatus.

„Sužinojus apie T.Černovos diskvalifikaciją, sukilo džiaugsmo emocijos. Ar nuoskaudų, kad tada nelipau ant prizininkių pakylos, nėra? Nebežiūriu atgal, tai jau praeitis, kaip buvo, taip. Smagu, kad tiesa lenda į paviršių“, - teigė A.Skujytė.

Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) dar pernai suabejojo T.Černovos dopingo bylų sprendimu. Rusė dėl draudžiamų preparatų vartojimo diskvalifikuota nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 14 d. bei dar dvejiems metams nuo 2013 m. liepos 22 d. Daugiakovininkė galėjo dalyvauti 2011 m. pasaulio čempionate ir Londono olimpiadoje.

IAAF kreipėsi į CAS dėl keisto T.Černovos diskvalifikacijos periodo dar pernai. Po kone metų tylos verdiktas išplatintas tik užvakar.

„Visai neseniai išsiaiškinau, kad jei T.Černovą išteisintų, niekas neprivalėtų viešai to paskelbti, nebent pati sportininkė išplatintų tokią informaciją. Pamaniau, nejaugi taip ir nutiko, bet maža viltelė vis ruseno“, - sakė A.Skujytė.

Diskvalifikavus T.Černovą, 2011 m. pasaulio čempionės titulas atiteko ką tik karjerą baigusiai britei Džesikai Enis-Hil (Jessica Ennis-Hill). Ji tapo ir Londono olimpinių žaidynių čempione, o sidabrą tąkart iškovojo vokietė Lili Švarckopf (Lilli Schwarzkopf).

Tačiau A.Skujytė nedrįso prognozuoti, ar medalis pasieks ją. Būna, kad diskvalifikuojami sportininkai tyčia negrąžina apdovanojimų atsakingoms organizacijoms. Tokio varianto tikimybe neabejoja ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis. Jis įsitikinęs, kad rusė „pames“ medalį ar „bus apvogta“.

„Pirmiausia dabar turi būti pataisyti olimpiniai protokolai. Laukia daug procedūrinių klausimų, neaišku, kiek jie užtruks - gal kelis mėnesius, gal metus. Praktika rodo, kad visi reikalai, susiję su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (IOC), trunka gana ilgai. Kada Austros, kaip prizininkės, pavardė atsiras olimpiniuose protokoluose, galime tik spėlioti, kartais tai užtrunka „visą amžinybę“, - kalbėjo E.Skrabulis. - Ir netgi kai atsiras, ar gaus ir kaip gaus mūsų sportininkė olimpinį medalį, kuris jai priklauso, sunku pasakyti.“

LLAF vadovo teigimu, šioje situacijoje yra keli variantai - arba medalį rusė vis dėlto grąžins, arba jis bus paimamas iš tų olimpinių žaidynių rezervo, arba bus gaminamas naujas medalis.

„Tokių atvejų, kai sportininkai diskvalifikuojami praėjus tam tikram laikui, ne vienas ir ne du. Pavyzdžiui, kai mūsų maratonininkė Živilė Balčiūnaitė buvo diskvalifikuota, ji garbingai grąžino 2010 m. Europos čempionato aukso medalį. Tikimės, kad ir dabar bus atkurtas teisingumas, ir tiek olimpinis medalis, tiek diplomas Austrai bus įteikti. O kada ir kokia forma tai bus padaryta, tikrai nežinome“, - pridūrė E.Skrabulis.

Pasak E.Skrabulio, jei vis dėlto rusė tą medalį „pames“, tai LLAF būtinai kreipsis į IAAF. Juk sportininkai kovoja arenose, o federacija - už jų ribų: „Pasaulyje esame ta šalis, kuri deklaruoja švarų sportą, kuri kovoja prieš dopingą. Taigi tikrai darysime viską, kad mūsų sportininkė atgautų jai priklausančias olimpines regalijas. Kad ir pavėluotai, norime pamatyti tą medalį ant Austros kaklo.“

„Kai kurie rusai sako, kad jie pameta medalius ir negali grąžinti. Už tai jiems turėtų būti taikomos tam tikros sankcijos. Tokią situaciją turėtų spręsti IOC. Aišku, IOC kreipsis į Londono olimpiados organizatorius, kad, jei nėra rezervinių medalių, jie turėtų gaminti papildomus naujus. Juk vis dėlto yra išlikę tų medalių spaudai. Tačiau šis klausimas dar nėra išspręstas. LTOK dabar suka galvas, kaip A.Skujytei atsilyginti už tą medalį. Reikės žvelgti į kitų metų finansus. Nesvarbu, kad praėjo ketveri metai, juk dėl kitų apgavystės ji tuomet netapo prizininke. Taigi visiškai suprantame, kad jai priklauso atitinkama premija. Tačiau juk vis dėlto už tai olimpinis medalis yra daug svarbesnis“, - situaciją komentavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

Pagal medalių skaičių tiek 2000 m. Sidnėjuje (2 aukso, 3 bronzos), tiek 2008 m. Pekine (3 sidabro, 2 bronzos), tiek 2012 m. Londone lietuviai iškovojo gausiausiai - po penkis olimpinius medalius. Tačiau dabar, gavus šeštąjį, Londonas išsiveržia į priekį ne tik dėl apdovanojimų skaičiaus, bet ir jų prabos - 2 aukso, 1 sidabro, 3 bronzos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“