TAFISA žaidynėms Šiauliuose nepadėjo ir Dalia Grybauskaitė

Nors organizatoriai nuolat gyrėsi, kad žaidynėms pasirengta puikiai ir renginys vyko sklandžiai, liko daugybė klausimų.

Atvirai užmojus surengti šias žaidynes kritikavusi Lietuvos sporto bendruomenė nuščiuvo, kai renginio globėja buvo paskelbta Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kaip apsukrūs veikėjai sugebėjo įtikinti šalies vadovę būti žaidynių veidu, lieka paslaptis.

Visuomenininkai iki šiol prisimena, kad jų bandymas įspėti Prezidentūrą liko neišgirstas. Iškalbingiausias faktas – ne vienus metus prezidentės nuotrauka savo tinklalapį puošę organizatoriai taip ir nesulaukė žaidynių globėjos, kurios vizitas buvo numatytas liepos 7-ąją.

Kiek buvo sportininkų?

Organizatoriai tikino, kad akreditavosi 7500 dalyvių, bet patikslino, kad į bendrąją įskaitą įtraukti muzikantai, šokėjai, menininkai.

Po žaidynių išsiuntinėtame oficialiame pranešime patikslinta, kad buvo susirinkę 7000 svečių iš 62 šalių, bet vėl nėra sportininkų skaičiaus.

Todėl neaišku, kas vyko – mėgėjų sporto žaidynės ar kultūros renginių festivalis.

Žaidynių organizatoriai ne vienus metus kalbėjo, kokia tai bus iškili sporto šventė. Iš pradžių tikinta, jog šiam pasaulinio masto renginiui iš biudžeto reikėtų net 47 mln. litų, nes Lietuvą užplūs 15–20 tūkst. sportininkų.

Šie skaičiai pamažu menko, o organizatorių kalbose vis dažniau pradėti minėti ir kultūros renginiai.

Taip į TAFISA žaidynių programą buvo įtraukti tradiciniai viso regiono renginiai – antrąjį dešimtmetį Pakruojyje vykstantis folkloro festivalis „Žiemgala”, daugiau kaip dešimtmetį rengiamas Klojimo teatrų festivalis Kurtuvėnuose (Šiaulių r.), tradicinis Radviliškio rajono moksleivių festivalis „Olimpiečiai tarp mūsų”, kelmiškių šventė „Linas”, kiti reginiai.

Kaip ieškota rėmėjų?

Išskirtiniu renginiu tituluotų žaidynių organizatoriams ypač sunkiai sekėsi tai įrodyti privačioms įmonėms.

Prieš pat žaidynes paaiškėjo, kad kelerius metus triūsus iš rėmėjų pavyko pritraukti tik 85 tūkst. litų.

Šis skaičius nublanksta prieš išlaidas žaidynių direktoriui išlaikyti – vien šįmet K.Petraičio darbas viešajai įstaigai kainuos per 108 tūkst. litų (į sumą įskaičiuoti mokesčiai, atostogpinigiai).

Viešajai įstaigai K.Petraitis vadovauja nuo 2009 m., o darbuosis iki pat šių metų pabaigos.

2012-ųjų atlyginimų mokos fondą sudaro 819 tūkst. litų.