T. Delininkaitis – nuo žaidimo ant cemento iki Lietuvos rinktinės

T. Delininkaitis grįžo prie namo, kuriame užaugo, ir nuėjo į lauko krepšinio aikštelę, kurioje padėti pagrindai krepšininko karjerai.

„Čia ne mano kiemas, tai ateidavau ir kai būdavo laisva – mėtydavau. Žaisti niekas nepriimdavo“, – prisiminė T. Delininkaitis. Jis neatsispyrė pagundai vėl paimti kamuolį į rankas ir išbandyti senųjų lankų tvirtumą.

Dabar T. Delininkaitis – vyriausias „Neptūno“ krepšininkas. Grįžęs į senąją „Neptūno“ bazę, kurioje komanda iki šiol treniruojasi, buvęs nacionalinės rinktinės gynėjas atskleidė, kad ne jis yra svarbiausia figūra rūbinėje.

„Simas Galdikas. Visur spėjantis – jis ir kapitonas, ir menedžeris, ir daktaras. Dėl to ir išrinkome jį kapitonu“, – pripažino T. Delininkaitis.

Treniruočių salėje siųsdamas į krepšį vieną taiklų metimą po kito T. Delininkaitis atskleidė, jog pirmą kartą patekus į „Neptūną“ ne pinigai jam buvo svarbiausia.

„Kontraktas tada buvo gal 400 litų, tačiau esmė buvo ne piniguose – svarbu, kad pavyko patekti į tą komandą, iš kurios galbūt pavyks pereiti į „Žalgirį“ ar tuometį „Lietuvos rytą“, pakilti į aukštesnį lygį“, – sakė klaipėdietis.

Pokalbiui pasisukus apie šeimą krepšininkas atskleidė, jog jam svarbiausia – vaikai: „Aš kartais net žmonai sakydavau – gal nevedam šiandien jų į mokyklą, nes norisi su jais pabūti, atsidžiaugti.“

Būtent šeima ir galimybė būti šalia jos buvo vienas kertinių faktorių, nulėmusių buvusio rinktinės žaidėjo pasirinkimą grįžti į Klaipėdą.

Išsamus reportažas apie „Neptūno“ gynėją – specialiame LKL TV siužete: