„Sutartos“ rungtynės, arba Plazos istorija apie mamą

Po rungtynių vykusioje spaudos konferencijoje „Žalgirio“ treneris Joanas Plaza daugiau laiko praleido kalbėdamas ne apie ketvirtfinalio dvikovą su Kėdainių „Nevėžiu“, o apie dviem dienomis anksčiau vykusį susitikimą su Vilniaus „Lietuvos rytu“.

„Žalgirio“ pralaimėjimas Vilniaus ekipai pasėjo spėjimų sėklą, jog du šalies grandai galėjo susitarti dėl dvikovos baigties – „Lietuvos ryto“ pergalė nepaliko pralaimėjusiųjų: „Žalgiris“ išliko pirmas turnyro lentelėje, Vilniaus komanda pakilo į antrą vietą.

Tačiau Plaza tokius kaltinimus kategoriškai atmetė.

Pateikiame ispano mintis, išsakytas pirmadienį po rungtynių su „Nevėžiu“:

„Prieš užduodami man klausimus, leiskite pakalbėti apie savo mamą.

Kodėl noriu pakalbėti apie mamą? Ji, kuriai beveik 80 metų, pirmą kartą per savo gyvenimą keliavo taip toli. Ji iš Barselonos atskrido į Vilnių.

Jei kviečiu savo mamą, žinoma, visų pirma noriu ją pamatyti po devynių mėnesių pertraukos. Bet pakviečiau ją ne tik dėl to. Norėjau, kad ji pamatytų, kaip „Žalgiris“ žaidžia palaikomas savo žiūrovų.

Šį rytą išgirdau, kad yra abejojančių mūsų žaidimu prieš „Lietuvos rytą“. Jeigu galvojate, kad kviesčiau savo mamą leistis į 3000 km kelionę pirmą kartą jos gyvenime tik tam, kad ji pamatytų, kaip jos sūnus pralaimi rungtynes, tai kvaila.

Mano komanda visuomet kovoja. Keliu dešinę ranką ir atsakau už savo žaidėjus.

Šią istoriją jums pasakoju, nes esu labai nusivylęs kalbomis. Jei būtume susitarę dėl rungtynių, nekviesčiau savo mamos atvykti čia pirmą kartą ir matyti, kaip jos sūnus pralaimi „Lietuvos rytui“. Galbūt kai kurios komandos, žaidėjai ar treneriai tariasi dėl rungtynių, bet kai aš esu ant suolelio – to niekada nenutiko. Niekada mano gyvenime.

Turbūt dabar nėra tinkamas laikas apie tai kalbėti, nes konferencijų salėje tėra aštuoni žmonės, bet pasistenkite suprasti, kad viena priežasčių, kodėl esu čia, – nes noriu būti nuoširdus. Niekada nežaidžiu su taškų skirtumu: laimėti mažiau nei 11 taškų ar daugiau. Ne. Niekada gyvenime.

Kai dirbau Ispanijos čempionate, mano asistentas pareiškė, kad reiktų pralaimėti rungtynes, nes atkrintamosiose tuomet lauks silpnesnis varžovas. To asistento su manimi nebėra. Niekada šiuo klausimu nesukčiavau.“