Steponas Januška: "Skauda širdį dėl badmintono ateities"

Šių metų gegužės 30 dieną Klaipėdos tarybos nariai priėmė sprendimą, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos finansavimą iš biudžeto gautų rankinis, krepšinis, plaukimas, povandeninis plaukimas, futbolas, tinklinis, laisvosios imtynės, graikų-romėnų imtynės, dziudo, boksas, sunkioji atletika, lengvoji atletika, sportinė gimnastika, meninė gimnastika, sportinė aerobika ir dviračių sportas.

Visos kitos mieste kultivuojamos sporto šakos, tarp jų ir gilias tradicijas turintis badmintonas, privalės verstis kaip klubai, už kiekvieną auklėtinį iš valdžios gaus nustatytą sumą lėšų, vadinamąjį sportininko krepšelį. Pagal skaičiavimus, sportininko krepšelio suma, atsižvelgiant į mokymo grupes ir sportuojančių vaikų skaičių, svyruos nuo 63 iki 99 Lt per mėnesį.

Daugeliui miestiečių nuostabą sukėlė tai, kad tarp prioritetinių sporto šakų nėra įtraukta gilias tradicijas turinčio ir skambiais iškovotais titulais garsėjančio badmintono.

"Negi olimpinei sporto šakai Klaipėdoje gresia išnykimas. Tai tiesiog nesuvokiama, kažkoks absurdas. Apie ką mąsto mūsų politikai?" - tokiomis frazėmis ėmė kalbėti badmintono sporto šakos entuziastai.

Mėgėjų - tūkstančiai

Sužinojęs tokius Klaipėdos politikų sprendimus liko nustebęs ir dainininkas, kompozitorius, prodiuseris, grupės "Studija" vokalistas Steponas Januška. Jis yra aktyvus badmintono sporto mėgėjas, per savaitę 3-4 kartus mėgėjiškai žaidžiantis badmintoną.

"Tai smagi ir daug energijos reikalaujanti sporto šaka. Daugelis pradedančiųjų nustemba, kad tai labai intensyvus, reikalaujantis daug fizinių jėgų, entuziazmo ir pastangų žaidimas. Tačiau prie pliusų priskirčiau tai, kad badmintoną gali žaisti įvairaus amžiaus ir kūno sudėjimo žmonės, intensyvumą galima rinktis patiems. Juk tai sporto šaka, skatinanti fizinį aktyvumą, judėjimą, gerinanti savijautą ir sveikatą", - pranašumus vardijo žinomas klaipėdietis S. Januška.

Anot jo, kaskart į Melnragėje esančią specializuotą badmintono sporto salę susirenka didžiulis būrys profesionalų ir mėgėjų.

"Susidaro net eilės, ne visada gali pažaisti, treniruotis visi norintieji. Mums, vyresnės kartos badmintono mėgėjams, labai skauda širdį dėl jaunosios kartos sportininkų, kurie entuziastingai treniruojasi ir pasiekia puikių rezultatų ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse varžybose. Sunaikinti tokią sporto šaką būtų tiesiog nusikaltimas. Gražu žiūrėti, kaip per badmintono treniruotes pluša jaunimas, jų akys tiesiog žiba nuo entuziazmo", - teigė S. Januška.

Sieks kurti viešąją įstaigą

Klaipėdos badmintonininkai gali pasigirti puikiais pasiekimais: visų amžiaus grupių Lietuvos čempionatuose iškovoja krūvas medalių, čia treniruojasi Lietuvos kurčiųjų rinktinės pagrindas, tarp kurių kurčiųjų pasaulio, Europos ir net olimpiniai čempionai.

"Klaipėdoje badmintono treneriu dirbu bemaž 40 metų. Tiek metų kūrėme Klaipėdos badmintono sporto sistemą. Išugdėme daugybę talentų: visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinėse yra klaipėdiečių. Būtent uostamiestyje treniruojasi Lietuvos badmintono rinktinė: kurčiųjų olimpinė čempionė, pasaulio ir Europos čempionė Kristina Dovydaitytė, kurčiųjų olimpiados vicečempionas, pasaulio ir Europos daugkartinis prizininkas Tomas Dovydaitis, pasaulio ir Europos daugkartinis prizininkas Kazimieras Dauskurtas. Nuolat aktyviai dirbame, stengiamės", - situaciją aiškino Antanas Narvilas, kuris jau daugybę metų yra Lietuvos kurčiųjų rinktinės vyr. treneris.

Jis pastaruoju metu deda visas pastangas, kad išsaugotų Klaipėdoje badmintono sporto šaką.

"Teko kalbėtis su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku. Siekiu įkurti viešąją įstaigą. Parašiau valdžiai oficialų raštą. Džiugu, kad meras mane geranoriškai priėmė, išklausė ir palaiko. Tikiu, kad bendromis pastangomis išsaugosime šią sporto šaką. Negaliu nuleisti rankų, užmerkti akių, skauda širdį... Bandysiu daryti viską, kad Klaipėdos vaikai ir jaunimas galėtų tinkamomis sąlygomis sportuoti ir siekti sportinių rezultatų", - pabrėžė A. Narvilas.

Jis pasidžiaugė, kad Klaipėdos badmintonininkai nuolat pirmauja Lietuvos jaunučių ir jaunių žaidynėse.

"Iškovojame daugiausiai taškų. Negi tai nėra argumentas? Taip pat nuolat esame Lietuvos čempionatų įvairių amžiaus grupių lyderiai. U-19 čempionate iš 24 medalių klaipėdiečiai iškovojo net 13, U-17 čempionate iš 5 galimų aukso medalių klaipėdiečių rankose - net 3. Panaši situacija yra ir su penkiolikmečiais, o apie vienuolikmečius ir trylikamečius net nekalbu - mes esame lyderiai, lyg futbolo komanda žaistų į vienus vartus", - kalbėjo Klaipėdos badmintono treneris.

Gerbia prezidentai

A. Narvilas per savo trenerio darbo stažą buvo pagerbtas trijų Lietuvos prezidentų - šviesaus atminimo Algirdo Brazausko, taip pat Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės.

Iš Valdo Adamkaus jis gavo ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžių. Jis to išties nusipelnė - su Lietuvos kurčiųjų rinktine tapo kurčiųjų pasaulio, Europos ir net olimpiniais čempionais.

Jam didelį galvos skausmą kelia ir tai, kas po sporto reformos bus su Lietuvos kurčiųjų rinktine.

"Juk Lietuvos kurčiųjų rinktinės pagrindas treniruojasi Klaipėdoje. Negi ir juos išvys į gatvę? Tikiuosi, kad aukščiausiuose sluoksniuose bus rastas ir priimtinas sprendimas", - negalėjo nurimti A. Narvilas.

Klaipėdos badmintonininkai gyvena itin aktyvų gyvenimą: per metus surengia maždaug 20 skirtingų varžybų, nuolat keliauja į Lietuvos ir užsienio šalių varžybas.

"Nenoriu, kad atsitiktų taip, kaip su stalo tenisu. Šios olimpinės sporto šakos treneriai, sužinoję, kad iš savivaldybės negaus biudžetinio finansavimo, ketina nutraukti sportinę veiklą. Skaudu, jei Klaipėdoje neliks stalo teniso. Darysiu viską, kad panašus likimas neištiktų badmintono", - pabrėžė A. Narvilas.

"Vilką ir kojos peni"

Vytautas ČEPAS, Klaipėdos vicemeras

Badmintonas - elegantiška sporto šaka, o šios sporto šakos pradininkas A. Narvilas - puikus specialistas. Tikiu, kad badmintonas išsilaikys ir ne biudžetinėje įstaigoje. A. Narvilui yra laisvos rankos kurti viešąją įstaigą, ir kiek žinau, jis tai bando daryti. Kol kas paraišką gauti sportininko krepšelį yra pateikę du badmintono sporto klubai, tarp jų vienas ir Antano Narvilo. Jie atitinka keliamus kriterijus. Skaičiavome, kad Antano Narvilo badmintono klubas už 42 vaikus per metus gaus apie 34 tūkstančius litų, dar prisidės rėmėjų lėšos, iš tėvelių surinkti pinigėliai, bus galima užsidirbti iš salės nuomos ir susidarys nemaža suma. Savivaldybė taip pat nenusigręš - padėsime išlaikyti infrastruktūrą.

Savivaldybės misija yra ne meistriškumo ugdymas, o masiškumas ir sveikatinimas. Anksčiau įvairių biudžetinių įstaigų sporto šakų atstovai būdavo ramūs, nes žinodavo, kad bet kokiu atveju gaus pinigų, o dabar jiems jau reikės dirbti - bandyti pritraukti kuo daugiau vaikų. Būkime atviri, būdavo tokių sporto šakų, kurios nesurinkdavo vaikų grupių, tačiau gaudavo pinigus, išsidalindavo ir sėdėdavo sau ramūs. Dabar tokių dalykų jau nebebus. Tik nepagalvokite, kad kalbu apie badmintoną. Pastarosios sporto šakos atstovai puikiai dirba, pritraukia būrius vaikų ir jie išsilaikys. Kaip sakoma: "Vilką ir kojos peni". Reikės pasukti galvas, padirbėti, pasistengti, ir išgyvens.

Juk mieste yra sporto šakų, kurios eilę metų negauna iš Savivaldybės finansavimo ir išsilaiko. Juk ledo ritulys, dailusis čiuožimas, tenisas ir dar daugelis sporto šakų versdavosi be biudžeto lėšų, o dabar jie jau galės pretenduoti į sportininko krepšelį. Tai jiems bus didelė paskata. Kuo šias sporto šakas propaguojantys vaikai yra prastesni? Juk visi - to paties miesto vaikai. Tikiu, kad sporto reforma padės į sportą pritraukti daugiau vaikų. Sporto šakų spektras bus labai įvairus.