Sporto kongrese - kirčiai sporto vadams

"Klaipėdos sporto sistema - neveiksni. Įvertinus visumą, Klaipėdos sportas yra giliame sąstingyje. Greitai sporto arenose "gausime į kaulus" ne tik nuo Gargždų, bet ir nuo Kintų", - atvirai kalbėjo vienas iš šio renginio iniciatorių Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas.   

Jis pabrėžė, kad per pusmetį, dirbant Klaipėdos vicemeru, pastebėjo, kad į valdžią kreipiasi itin daug sporto interesantų, kurių kalba dažniausiai pakrypdavo apie pinigus ir finansavimą.

"Sporto interesantų per tą laiką buvo net 122, tarkime, švietimo atstovų - 31, kultūros - 20, kitų atstovų dar mažiau. Tai daug ką pasako. Sporte nėra sukurtos elementarios vadybos. Sporto skyrius tenkinamai nevykdo savo funkcijų: organizuoti, kontroliuoti ir atsakyti. Tiesiog sporto skyrius lieka nuošaly", - kalbėjo V. Čepas.  

Jis pabrėžė ir kitą problemą: Klaipėdoje kultivuojamos 53 sporto šakos, o veikia tik penkių sporto šakų federacijos.

"Yra po kelis įvairių sporto šakų klubus ir visi eina tartis atskirai. Turėtų visi turėti savo federacijas ar jungtis į sąjungas. Per federacijas turėtų būti skirstomi pinigai. Kitaip negali būti kalbos apie normalų finansavimą", - teigė Klaipėdos vicemeras.  

Be to, jis pabrėžė, kad gal miestui užtektų šešių ar aštuonių prioritetinių sporto šakų, o ne vienuolikos.

"Jei nepavelkame tiek sporto šakų, tai mažinkime. Visos gi negali būti prioritetinės. Klaipėda per trejus metus į sporto bazes, neskaičiuojant "Švyturio" arenos,  investavo 9 mln. 400 tūkst. litų. Skaičiuojant skirtas lėšas sporto bazių infrastruktūrai, kurios tenka vienam žmogui, mus lenkia Druskininkai, Alytus, Marijampolė. Argi tai normalu? Marijampolė ir kiti miestai savo pavyzdžiais įrodo, kad nereikia verkti, o ieškoti sprendimo būdų. Kodėl kiti miestai sugeba įsisavinti lėšas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų, o mes šioje vietoje judame vangiai? Jei nieko nekeisime, tai mes ne vilksimės, o šliaušime. Būtina kreipti didesnį dėmesį į sporto bazių infrastruktūros plėtojimą", - tiesiai šviesiai savo pranešime rėžė V. Čepas, kuris sulaukė daug kongreso narių plojimų.

Diskusijos dėl mokesčių

Kongrese buvo paliesta ir itin opi tema dėl sporto būrelių apmokestinimo. Vieni sutinka, kad iš vaikų būtų renkamas minimalus 5-15 litų mokestis už treniruotes, kiti šiuo klausimu buvo itin priešiškai nusiteikę. Ši tema sukėlė treneriams erzelį ir ilgas diskusijas.     

"Prieš kelerius metus dariau vaikų apklausą, iš 140 apklaustųjų tik 16 gyvena su abiem tėveliais. Iš kur tokiems vaikams gauti pinigų treniruotėms?, - retoriškai klausė Lietuvos sunkiosios atletikos treneris Bronislavas Vyšniauskas.

Tačiau buvo nemažai trenerių, kurie sutiko dėl minimalaus treniruočių mokesčio rinkimo.
B. Vyšniauskas pasiūlė ir kitą alternatyvą.

"Kodėl miesto valdžia ir sporto visuomenė negalėtų pareikalauti paramos iš uosto įmonių, AB "Klaipėdos nafta"? Mes stadione kvėpuojame tokiu oru, kad baugu. Kodėl mums visiems nesukilus ir nepareikalavus?, - klausė B. Vyšniauskas, kuris pateikė Venspilio (Latvija) modelį.

"Šiame mieste uosto įmonės skiria kažkurią dalį savo pelno būtent sportui. Pas juos taip yra numatyta. Tai galėtų būti ir pas mus", - kalbėjo jis.

Kongrese kalbėta ir apie tai, kad su jaunaisiais sportininkais, kuriuos ugdo biudžetinės įstaigos, būtų sudarytos tam tikros sutartys.

"Argi normalu, kad mes išugdome gerą sportininką, investuojame tūkstantines sumas, o šis sau ima ir nesivarginęs treneriui pasakyti net "Ačiū", išvyksta į kitą miestą ar šalį. Turime sutvarkyti šią sistemą", - pabrėžė V. Čepas.

Trūko sporto vado kalbos

Sporto kongrese buvo tokių, kurie sakė, jog "žuvis pūva nuo galvos", t. y. išreiškė nepasitenkinimą Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Irenijaus Zaleckio darbu.

"Manome, kad šis žmogus nebeatitinka šiuolaikinio sporto vado įvaizdžio ir tinkamai neatlieka savo funkcijų", - spaudos konferencijoje sakė vieni iš šio renginio iniciatorių Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas ir visuomeninės sporto tarybos pirmininkas Saulius Budinas.

Panašių kalbų, tačiau dažniau pašnibždomis, kongrese buvo galima išgirsti ir tarp Klaipėdos trenerių.  

Visgi, renginio organizatoriai patikino, kad šis kongresas nebuvo surengtas dėl priekaištų pateikimo vieno ar kito asmens atžvilgiu.

"Mūsų tikslas - tiesiai šviesiai patekti esamą sporto situaciją ir ieškoti sprendimo būdų", - teigė jie.

Kongrese pasigirdo minčių ir apie tai jog sporto vadas yra nieko dėtas ir reikia kardinalių permainų visoje sporto srityje, vadyboje bei peržvelgti finansavimą.
Visgi, daugeliui sukėlė nuostabą tai, kad sporto kongrese ant scenos kalbos nepasakė I. Zaleckis.

Kiek vėliau paaiškėjo, iš pradžių dienotvarkėje buvo numatyta, kad jis parengs pranešimą, tačiau vėliau nuspręsta, jog tą pranešimą skaitys ne I. Zaleckis, o l. e. p. ugdymo ir kultūros direktorė Audra Daujotienė.

"Nieko negaliu padaryti, taip sugalvojo renginio organizatoriai. Aš buvau pasiruošęs kalbėti", - šią situaciją paaiškino I. Zaleckis.

Kongrese buvo sulaukta ir garbingo svečio iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vyto Nėniaus. Jis pasisakė apie savivaldybių vaidmenį sportininkų ugdyme.

Paruoš rezoliuciją  

Po penkių valandų pašnekesių ir diskusijų sekcijose renginio organizatoriai užsirašė pagrindines mintis ir tezes bei pažadėjo per dešimt dienų parengti rezoliuciją, kurią paskelbs viešai.

"Sužinojome sporto bendruomenės mintis, nuomonę. Teiksime rezoliuciją Klaipėdos tarybai, kuri padėtų imtis kardinalių veiksmų", - teigė renginio organizatoriai.
Anot jų, tarybos pagalba galėtų būti paskirta darbo grupė, kuri, atsižvelgdama į rezoliucijos medžiagą, darytų reformą.

"Tikiu, kad po kongreso reikalai pajudės į gerą ne formaliai, o realiai", - teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Apdovanojo veteranus

Sporto kongrese nebuvo pamiršti ir veteranai, kurie ilgus dešimtmečius savo sportiniais laimėjimais garsino Klaipėdos vardą. Uostamiesčio vadovas V. Grubliauskas negailėjo šiltų žodžių ir garbės raštais apdovanojo šiuos sporto veteranus: Petrą Lapę, Algimantą Petrauską, Vladą Stonį, Joną Garadauską, Vytautą Marozą, Fiodorą Finkelį, Stasį Uosį, Alfonsą Tumėną, Jadvygą Sungailienę, Jadvygą Putinienę ir Valeriją Untulienę.