Sportininkų namams - realūs pavojaus varpai

"Sportininkų namams ateina juodos dienos. Man oficialiai žodžiu Klaipėdos sporto vadovas Mantas Bagočius pranešė, kad Sportininkų namai bus iškelti iš patalpų, esančių S. Daukanto g. 24. Apmaudu, bet iki šiol sklandę gandai pasitvirtino, - "Vakarų ekspresui" sakė vienas iš Sportininkų namų kūrėjų, iniciatorių ir vadovų Algirdas Plungė.

- Daugiau negu keistas miesto valdžios sumanymas. Be Sportininkų namų, šiame pastate yra patalpos, kuriose jau daug metų sėkmingai treniruojasi sportinių šokių jaunoji karta, stalo teniso, paskutiniu metu ir bokso atstovai. Nejaugi ir jiems teks ieškotis vietos kitur? Įdomiausia tai, kad visų pirma nusprendžiama iškelti bei pažadėti patalpas kitiems, o tik vėliau ieškoma kur iškelti. Nejučiomis kyla mintys, kad Klaipėdos sportininkų namus gali ištikti Vilniaus sportininkų namų likimas. Juk Vilniuje sportininkų namus žadėjo iškelti kitur ir galiausiai jie išvis liko be patalpų bei išnyko", - susirūpinęs tęsė savo mintis A. Plungė.

Apie tarp valdininkų kylančias mintis iškelti Klaipėdos sportininkų namus prabilo ir Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

TROFĖJAI. Sportininkų namuose galima pamatyti pačių įvairiausių taurių ir taurelių, diplomų, nuotraukų ir apdovanojimų. Kiekvieno jų atsiradimo istoriją puikiai žino šios įstaigos vadovas Algirdas Plungė.

"Kol kas konkretaus sprendimo nėra, tačiau yra įvairių svarstymų. Dėl Klaipėdos apskrities restruktūrizavimo turime perduoti S. Daukanto gatvėje esančias patalpas. Buvo toks sutarimas. Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyrių planuojama perkelti į Liepų gatvę. Panaikinti Sportininkų namų tikrai neketiname. Sportininkų namams ir šiose patalpose besitreniruojantiems sportininkams turime pasiūlyti adekvačias patalpas. Galbūt tai galėtų būti Danės gatvėje, šalia Klaipėdos mero darbo kabineto, t. y. miesto rotušėje. Galbūt naujai statomoje Klaipėdos futbolo mokykloje. Kol kas bendro sutarimo nėra", - aiškino valdininkė.

Pasiruošę net rengti piketus

Anot Klaipėdos garbės piliečio, šeimų krepšinio turnyro iniciatoriaus, 2012 metų Londono olimpinių žaidynių deglo nešėjo Kazimiero Budrio, būtų visiškai absurdas, jei uždarytų Sportininkų namus ir tik tada pradėtų ieškoti naujų patalpų.

"Tokiu atveju tikrai sukviesčiau visas šeimų krepšinio turnyro šeimas, būrį Klaipėdos sportininkų, kad išeitų į gatves su plakatais, ir visi piketuotume prieš tokius valdžios sprendimus. Jei nori iškeldinti Klaipėdos sportininkų namus, tai reikia ieškoti dar didesnių patalpų, nei jos yra Daukanto gatvėje. Juk Sportininkų namuose eksponatų kasmet tik daugėja. Puikiai dirba sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė. Jis pririnko krūvą itin naudingų eksponatų. Tai neįkainojamos vertybės", - pabrėžė K. Budrys.

Jam pritarė ir Klaipėdos bokso treneris Eugenijus Vaitkus.

"Toks sporto muziejus Klaipėdai yra labai reikalingas. Juk Sportininkų namuose nuolat vyksta sportininkų pagerbimo ceremonijos, ekskursijos, pristatomos įvairios ekspozicijos, organizuojami sporto seminarai. Tarkime, praėjusiais metais, kai buvo organizuojamas Lietuvos bokso 90-mečio renginys, Algirdas Plungė surinko tiek naudingos ir įdomios medžiagos, istorijos, kad net toli gražu ne visi boksininkai apie tai žinojo", - teigė E. Vaitkus.

NERIMAS. "Nejučiomis kyla mintys, kad Klaipėdos sportininkų namus gali ištikti Vilniaus sportininkų namų likimas. Juk Vilniuje sportininkų namus žadėjo iškelti kitur ir galiausiai jie išvis liko be patalpų bei išnyko", - susirūpinęs savo mintis dėstė Klaipėdos sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė.

Pasak Klaipėdos irklavimo centro steigėjo ir šios įstaigos direktoriaus Liudviko Mileškos, svarbiausia, kad Sportininkų namų eksponatai rastų tinkamą vietą ir būtų išsaugoti ateities kartoms.

"Kultūros atstovams buvo pastatytas "Kultūros fabrikas", kodėl gi sportininkai negali turėti panašaus sportininkų fabriko-muziejaus? Juk sportininkai taip pat nuolat garsina savo miesto vardą ir yra to nusipelnę. Aš sakyčiau, kad Sportininkų namus reikia iškeldinti į gerokai didesnes patalpas, nei jos yra dabar. Juk galima būtų pardavinėti ir sportininkų atributiką, įkurti ir sporto tematikos bibliotekėlę, ir pardavinėti sportininkams skirtus papildus. Prigalvoti galima daug ko", - savo mintimis dalijosi L. Mileška.

Jis užsiminė ir apie tai, kad A. Plunge pasitiki sporto bendruomenė ir noriai dovanoja savo iškovotus trofėjus.

"Jei sportininkų eksponatai neras garbingos vietos, tada jie tiesiog gali atsiimti savo trofėjus, ir ką mes parodysime ateities kartoms? Būtina rasti tinkamą vietą, kad šie vertingi eksponatai liktų matomi mūsų vaikams, anūkams, proanūkiams", - įsitikinęs L. Mileška.

Panašiai mąsto ir Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronislavas Vyšniauskas.

"Juk sportininkai nėra taip jau lepinami, tad nors palikime šiai bendruomenei skirtą ir itin svarbų kampelį. Juk šaką, ant kurios sėdime, nesunku nukirsti, tačiau galime skaudžiai nukristi. Manyčiau, kad visų pirma reikia rasti tinkamas patalpas ir tik po to mąstyti apie muziejaus perkėlimą. Juk tai labai svarbi Klaipėdos istorijos dalis", - sakė nusipelnęs Klaipėdos treneris B. Vyšniauskas.

Užuomazgos - nuo J. Kiseliovo

Klaipėdos sportininkų namai, esantys S. Daukanto gatvėje, duris atvėrė 2007 metų gruodį. Per daugiau nei septynerius metus šiuos namus aplankė keliasdešimt tūkstančių žmonių, tarp kurių ne tik vaikai ar moksleiviai, bet ir daugybė žymių visuomenės veikėjų, nusipelniusių sporto atstovų.

Sportininkų namai dažnai vadinami sporto muziejumi. Tai yra visai arti tiesos, nes čia sukaupta nemažai eksponatų, liudijančių solidžią Klaipėdos sporto istoriją.

OLIMPINIS DEGLAS. 2012 metų vasarą Sportininkų namų trofėjų kolekciją papildė Londono vasaros žaidynių olimpinis deglas, kurį padovanojo olimpinę ugnį nešęs klaipėdietis Kazimieras Budrys.

Faktai, kad pirmieji sporto klubai Klaipėdos krašte kūrėsi XIX amžiaus antroje pusėje, rodo, jog sportu čia pradėta domėtis kur kas anksčiau nei Didžiojoje Lietuvoje.

Svarbu paminėti, kad pati sporto muziejaus atsiradimo pradžia buvo padaryta dar 1984 metais. Realiai šią idėją įgyvendinti ėmėsi tuometinis miesto Sporto komiteto pirmininkas Jonas Kiseliovas. Jo pagalbininkė Bronė Dumskytė buvo ta darbščioji bitelė, kuri ir pradėjo komplektuoti ir ruošti ekspozicijai pirmuosius eksponatus.

Keitėsi miesto sporto vadovai, keitėsi patalpos, ir muziejaus idėja kuriam laikui buvo išnykusi. Dalis buvusios ekspozicijos sugrįžo į dabartinius Sportininkų namus.

"Nesinorėtų, kad istorija vėl pasikartotų ir Klaipėdos visuomenė vėl liktų be Sportininkų namų. Man dėl to labai skauda širdį. Juk Sportininkų namai - tai tarsi gyvas organizmas", - kalbėjo Sportininkų namų vadovas A. Plungė.

Net iš žemės iškasti eksponatai

Kai kuriems Sportininkų namų eksponatams jau arti 100 metų.

"Turime net tokių, kurie karo metais buvo slepiami po žeme ir vėliau iškasti. Tai istorinės vertybės. Brangesni ir vertingesni mūsų eksponatai yra apdrausti", - kalbėjo A. Plungė.

Jis itin kruopščiai renka ir saugo kiekvieną Sportininkų namų eksponatą: ženklelius, diplomus, medalius, taures, gaireles, nuotraukas, literatūros žinynus, vaizdo įrašus, veteranų rašytinius ir garso įrašus, kuriuose apstu pačių įdomiausių atsiminimų.

MARŠKINĖLIAI. Ilgamečio SSRS rinktinės krepšininko Modesto Paulausko marškinėliai (dešinėje).

"Turime išsaugoję net 1927 metų miško bėgimo kroso diplomą. Taip pat vienas iš senesnių ir svarbesnių eksponatų - 1938 metų pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados nugalėtojos klaipėdietės baidarių irklavimo atstovės Valerijos Juškevičiūtės-Untulienės aukso medalis ir diplomas. Būtent šie eksponatai po karo iškasti iš žemės ir padovanoti mūsų muziejui. Turime ir seną irkluotojų medalį, kuris yra ištrauktas iš Danės upės", - džiaugėsi Sportininkų namų vadovas A. Plungė.

Taip pat akis patraukia prie Sportininkų namų įėjimo stūksanti didžiulė ietis, kuria anksčiau Lietuvos ir pasaulio rekordus gerino klaipėdietė Jadvyga Putinienė.

Nemokamos ekskursijos

Nuo pat pirmųjų Sportininkų namų gyvavimo dienų čia pradėta aktyvi veikla. Nuolat rengiami seminarai treneriams. Sportininkų namai - tai vieta, kur pagerbiami sportininkai, grįžę su svariomis pergalėmis iš įvairių svarbių varžybų. Prasminga tradicija - sportininkų, trenerių, sporto darbuotojų jubiliejinių datų paminėjimas. Čia nuolat vyksta proginiai renginiai. Paminėtas "Žalgirio" draugijos 65-metis (2009). Gausų dviračių turizmo mėgėjų būrį sudomino tarpkontinentinio dviračių žygio Klaipėda-Vladivostokas, vykusio prieš penkiasdešimt metų, paminėjimas (2010).

ISTORINIS DIPLOMAS. Klaipėdos sportininkų namų eksponatai - 1934 metų diplomas, pieštas ranka.

Daug praeityje žymių lengvaatlečių turėjo gražią progą pabendrauti, minint Lietuvos lengvosios atletikos penkiasdešimtmetį (2011). Minint Lietuvos krepšinio devyniasdešimtmetį (2012), nepasididžiavo atvykti ir buvę klaipėdiečiai - pasaulinio garso krepšinio įžymybės: dukart pasaulio čempionas, olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, pasaulio čempionė, dukart Europos čempionė Jūratė Daktaraitė. Lietuvos krepšinio federacijos atminimo dovanas pasižymėjusiems klaipėdiečiams įteikė LKF garbės prezidentas Vladas Garastas.

Irkluotojai Sportininkų namuose paminėjo irklavimo sporto Klaipėdoje 125-metį.

Sportininkų namų lankytojai - patys įvairiausi.

"Čia lankosi žemesniųjų klasių mokinukai, su kuriais turime progą padiskutuoti apie tai, ar verta sportuoti. Dažnai sutinkame vidurinių mokyklų mokinius, gimnazistus. Lankosi studentų grupės. Vasarą dažni svečiai - kitų miestų sportininkai, stovyklaujantys pajūryje. Studentai čia turi galimybę ne tik susipažinti su Klaipėdos sporto istorija, bet ir gauti medžiagos, reikalingos ruošiant kursinius darbus ar referatus, kurią ne visada galima rasti bibliotekose", - teigė A. Plungė.

Sportininkų namų lankytojai gali susipažinti su geriausiais metų miesto sportininkais, geriausiomis komandomis, kurioms skirtas stendas būna ištisus metus.

Garbingiausi Sportininkų namų lankytojai pasirašo Garbės svečių knygoje, kuri, tikėtina, po kurio laiko irgi taps vertingu eksponatu, nes jau dabar kai kurie pasirašiusieji yra iškeliavę amžinybėn.