Silpnoji lytis virsta stipriąja

"Vyriškoji giminė, kaip stiprioji lytis nyksta. Atsirado vis daugiau silpnučių "kataloginių" berniukų. Ateina į sporto sales, pasivaikšto, pasišnekučiuoja ir keliauja namo. Jei taip bus ir toliau, moterys pranoks vyrus. Anksčiau moterys buvo jaukumo, namų židinio kurstytojos, o dabar tenka atlikti ir pačius sudėtingiausius darbus", - sakė "Vakarų ekspreso" kalbintos sportininkės, kurių kultivuojamos sporto šakos reikalauja didžiulių fizinių jėgų ir drąsos.

172 kg štanga - ne problema

Stumti rutulį, mėtyti diską, per dieną iškelti po kelis tūkstančius kilogramų, kopti ant scenos kultūrizmo čempionatuose - tokia yra Klaipėdos universiteto studentės Zitos Satkauskaitės kasdienybė. 22 metų merginai vyriškas sportas, reikalaujantis išlieti kibirus prakaito, yra mielas širdžiai.

"Dar paauglystėje pajutau, kad turiu neeilinių fizinės jėgos sporto šakų gabumų. Visuomet iš trenerių sulaukdavau pagyrimų dėl savo jėgos, tarp bendraamžių būdavau lyderė, užtat ir patinka jėgos sportas. Čia tiesiog realizuoju save", - pasakojo pasaulio kultūrizmo prizininkė bei daugkartinė jėgos dvikovės rekordininkė Z. Satkauskaitė.

Pastaroji atletė visus jėgos sporto atstovus pribloškė praėjusį mėnesį, kai Palangoje net tris kartus gerino jėgos rekordus, o galiausiai pritūpė net su 172 kg štanga, nuo krūtinės atkėlė 90 kg. Jos dvikovės rezultatas - 262 kg - taip pat yra rekordinis. Tokiu rezultatu gali pasigirti toli gražu ne kiekvienas kelerius metus štangas kilnojantis vaikinas.

Pasiteiravus, kaip į jos tokią toli gražu nemoterišką jėgą reaguoja vaikinai, Z. Satkauskaitė atsakė: "Kiti vaikinai prisibijo, juos tai šiek tiek atbaido. Esu tai pajutusi. Tačiau tai būna tik pirmas įspūdis. Kai su manimi susipažįsta artimiau, perpranta mano vidinį grožį, tuomet net stebisi kokia aš galiu būti šilta, miela ir moteriška. Be to, aš tik tada, kai ruošiuosi kultūrizmo varžyboms, atrodau šiek tiek raumeningesnė, o po varžybų sulieknėju ir kiti net klausinėja, kaip tokios lieknos kojytės leidžia pritūpti su milžiniškais svoriais".

Lupo tėtis

Bene daugiausiai kalbų dėl savo kultivuojamos sporto šakos - kultūrizmo - yra sulaukusi klaipėdietė Natalija Murnikovienė. Ji yra pirmoji ir viena žinomiausių profesionalių kultūrisčių Rytų Europoje. Moteris dukart tapo "Miss Olympia" turnyro prizininkė, dukart IFBB pasaulio ir Europos čempione, NABBA Europos čempione.

Natalija mano, kad šias pergales pasiekti padėjo meilė. Ji savo pergales dovanodavo vyrui: "Mano pergalės buvo vardan meilės. Manau, kad niekas nepriverstų taip badauti, taip kankinti save, kaip meilė. Ji ir buvo mano pagrindinis stimulas, pergalių garantas, - atvirai kalbėjo čempionė. - Vėliau pradėjau džiūgauti dėl to, jog galiu būti geriausia. Viduje atsiranda savotiškas pasitenkinimas".

Pokalbininkė teigė, jog, norint pasiekti tokių aukštumų, reikia turėti neapsakomos kantrybės, ištvermės bei valios. Sportininkė neslėpė, jog šiomis savybėmis ji pasižymėjo ne iškart.

"Visko būdavo - ir apsivalgydavau iki apsivėmimo, ir verkdavau, ir karbonadus po pagalve laikydavau", - su šypsena veide prisiminė savo kančias čempionė.

Natalija nemano, jog kultivuoti kultūrizmą auginti raumenis gali tik vyrai. "Jeigu taip manytume, tai ir kitas sporto šakas reikia moterims uždrausti", - sakė ji.

Tačiau sportininkė prisipažino, kad jos laikais dėl šio gyvenimo posūkio tekdavo išgirsti daug piktų žodžių, pašaipų: "Žmonės į tai reagavo tiesiog žiauriai".

"Aš gi Lietuvoje buvau šios sporto šakos pradininkė. Tad teko daug ką iškęsti", - neslėpė sportininkė.

Moteris teigė, kad iš pradžių net nedrįso prasitarti savo tėvams, jog treniruojasi.

"Pirmas dvi savaites slėpiau nuo tėvų. Sakydavau, kad einu į pasimatymus. Tačiau mane vieną kartą pagavo. Oi, kiek lupt gavau tada", - prisiminė pirmuosius savo sporto žingsnius čempionė.

Ji teigė, kad tėvas nors ir nenoriai, tačiau susitaikė su mintimi, jog dukra užsiima kultūrizmu. O mama nuolat bandė atkalbėti.

"Jai niekad nepatikdavo, nuolat verkdavo. Kai pradėjau laimėti, kai laikraščiai ėmė apie mane rašyti, kai pradėjau iš to uždirbti pinigus, tada mama susitaikė su šia mintimi", - pasakojo N. Murnikovienė.

Randai ir mėlynės - kasdienybė

"Kas pasakė, kad kilnoti štangas ar boksuotis yra nemoteriška? Nėra vyriškų ar moteriškų sporto šakų", - drąsiai rėžė Klaipėdos sporto klubo "Muay Thai imperija" kovotoja 20-metė Vika Gudžiūnaitė.

Ji beveik kasdien po paskaitų Klaipėdos universitete, kur studijuoja psichologiją, skuba į sporto salę, užsimauna kovotojų pirštines, tranko į bokso kriaušę, eina į kovą su vaikinais bei merginomis, taip pat mokosi ir kovų be taisyklių subtilybių, laužimo technikos parteryje.

"Štai kovų pasekmė, - rodydama kaktoje randą teigė V. Gudžiūnaitė. - To aš nesureikšminu, kasdien kūnas būna nusėtas mėlynėmis, buvau patyrusi ir kojos traumą, tačiau aš to nuo aplinkinių neslepiu. Man patinka tai, ką darau", - kalbėjo mergina, tačiau prisipažino, jog iš pradžių savo pomėgį slėpė nuo tėčio.

"Du mėnesius tėčiui nesakiau, kad lankau Tailando bokso treniruotes. Bijojau jo reakcijos, tačiau kai reikėjo pirkti pirštines, prasitariau ir paprašiau pinigų. Tėtis sužinojęs tik nusijuokė, o mama, draugės ir visos giminės moterys iki šiol mane atkalbinėja nuo šio sporto, tiesiog nesupranta mano pomėgio", - prasitarė V. Gudžiūnaitė.

Pasiteiravus, kodėl traukia ši labiau vyrams priimtina sporto šaka, mergina sakė, jog treniruotėse visiškai išsikrauna, išlieja susikaupusį pyktį, energiją.

"Kuomet mano grupiokas atsivedė į šias treniruotes, aš akimirksniu užsikabinau", - sakė pokalbininkė.

Anot jos trenerio Vadimo Gridiajevo, V. Gudžiūnaitė - ne vienintelė jo sporto klube besitreniruojanti mergina.

"Iš viso treniruojasi 8 merginos, tačiau Vika - viena perspektyviausių. Būna, kad treniruotėse ji į kailį duoda ir vaikinams", - juokdamasis pasakojo V. Gridiajevas.

Rankoje - septyni varžtai

Ne ką mažesnis ryžtas, užsispyrimas ir adrenalino pojūtis spinduliuoja ir iš Klaipėdos karatė kiokušin atstovės Dianos Mačiūtės. 30-metė Europos karatė kiokušin prizininkė, turinti 3 juodą diržą (tokį aukštą meistriškumą įrodantį diržą Lietuvoje turi tik 2 moterys, o Europoje tokių moterų - vos 15) pernai patyrė itin skaudžią traumą - lūžo rankos kaulas ir medikai ją sutvirtino 7 varžtais. Nors pastarieji karatistę nuolat ragina baigti sportinę karjerą ir patausoti sveikatą, D. Mačiūtė kasdien pluša treniruočių salėje, o po to dar sporto klube "Okinava" treniruoja jaunąją kartą.

30-metę Europos karatė kiokušin prizininkę D. Mačiūtę (dešinėje) baigti sportinę karjerą ragino medikai

"Su šiuo sportu jau esu 18 metų. Karatė kiokušin man - ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas. Klasiokai iki pat vienuoliktos klasės nežinojo, jog užsiiminėju karatė. Buvau slapukė, o ir treneris aiškino, kad pagal rytų kovos menų filosofija turi išlikti santūrus, taktiškas ir nesivelti į jokias piktybines intrigas", - atviravo D. Mačiūtė.

Ji prisiminė, kad mėlynių turėdavo nemažai, bet sugebėdavau jas užmaskuoti.

"Kartais klasiokai atkreipdavo dėmesį į mano rankas - krumpliai būdavo pamėlę ir nudaužyti, tai tekdavo išsisukinėti juokeliais. Šiuo metu mėlynės jau yra dalis mano kūno dizaino. Nebepastebiu jų pati, o ir nebekreipiu dėmesio, kas kaip į jas pažiūrės", - sako pokalbininkė.

D. Mačiūtė prisiminė ir daugiau nei 10 metų senumo istoriją, kai karatė kiokušin padėjo apsiginti nuo užpuolikų.

"Kai man buvo 16 metų, vakare, einant namo kiemais, pristojo trys vyresni vaikinai: užgauliojo žodžiais, bandė pastumti, pasijuokti. Nekreipiau dėmesio, bet kai pajutau spyrį į nugarą, nieko nemąstydama besisukdama gynybai tvojau jiems kaip reikiant. Jie išsigando ir pabėgo", - pasakojo daugkartinė Lietuvos čempionė bei prizininkė, Europos čempionato sidabro ir bronzos medalių laimėtoja bei daugkartinė tarptautinių turnyrų nugalėtoja D. Mačiūtė.