Septyni iš dešimties gyventojų mano, kad šalyje nepakankamai išvystyta sporto infrastruktūra

Remiantis tyrimo duomenimis, kas penktas respondentas (20 proc.) mano, kad šalyje nepakankamai įrengta sporto bazių ar per mažai išvystyta profesionali sporto infrastruktūra sportininkams pasirengti, kad greičiau nepakankamai mano – beveik pusė (47 proc.) tyrimo dalyvių.

„Prastą sporto infrastruktūros padėtį šalyje nuolat pabrėžia profesionalūs Lietuvos sportininkai, matantys užsienio šalyse įgyvendinamus pokyčius, vis garsiau girdimas ir aktyviai laisvalaikį leidžiančių mėgėjų balsas. Tyrimas parodė, kad pastarieji taip pat jaučia sporto bazių bei profesionalios sporto infrastruktūros trūkumą, tai neleidžia jiems tobulėti ir siekti geresnių rezultatų. Dėmesį į problemą ypač turėtų atkreipti šalies savivaldybės, nuo kurių daugiausiai priklauso, ar vietiniams gyventojams bus sudarytos sąlygos kokybiškai užsiimti mėgstama aktyvia fizine veikla“, – pranešime cituojama Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tai, kad Lietuvoje yra įrengta per mažai sporto bazių ir neišvystyta profesionali sporto infrastruktūra sportininkams pasirengti, dažniausiai nurodė vyrai (69 proc.), jaunesni 18–29 metų (74 proc.) asmenys ir didmiesčių (68 proc.) gyventojai. Į prastas sportininkų galimybes pasirengti dėmesį rečiau atkreipė moterys (65 proc.), 30–49 m. (69 proc.) ir 50–74 m. (62 proc.) amžiaus asmenys, miestų (65 proc.) ir kaimų (67 proc.) gyventojai, rodo tyrimo duomenys.

„Nepakankamas sportininkams pasirengti skirtos infrastruktūros išvystymas matomas visoje Lietuvoje – tiek didmiesčiuose, tiek kaimuose. Į susidariusią situaciją dėmesį atkreipia visų amžiaus grupių atstovai, tai tik įrodo problemos mastą, parodo, kad mažesnes galimybes užsiimti sportine veikla ir tobulėti turi ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai“, – mano LTOK vadovė.

Tik 23 proc. tyrimo dalyvių mano, kad Lietuvoje pakankamai išvystyta sporto infrastruktūra sportininkams pasirengti (4 proc. – visiškai pakankamai ir 19 proc. – greičiau pakankamai). Tai dažniau pabrėžė vyriausi 50–74 m. (25 proc.) ir didmiesčių gyventojai (25 proc.).10 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ šių metų vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.