Gimęs 1937 metais Skaudvilės miestelyje, Tauragės apskrityje, ten ir pradėjo savo kaip sportininko kelią su broliu Audroniu lenktyniaudamas, kuris greičiau nubėgs ir pirmas įšoks į Ančios upę išsimaudyti. Matyt, to vedimas jaunystėje R. Čepauskas aktyviai užsiiminėjo lengvąja atletika.
Kartą tėvas užtiko abu sūnus lošiančius kortomis. Griežtai uždraudęs šį pomėgį, nuvedė pas kaimyną Praną Kazilą mokytis žaisti šachmatais. Tai ir buvo R. Čepausko šachmatininko kelio pradžia.
1948-aisiais jis su tėvais ir broliu persikėlė gyventi į Klaipėdą. Čia baigė 4-ąją vidurinę mokyklą.
Derinti abi sporto šakas - lengvąją atletiką ir šachmatus - nebuvo lengva, dažnai varžybos sutapdavo. Atletikoje R. Čepauskas buvo pasiekęs neblogų rezultatų - tapo Lietuvos moksleivių šuolio į tolį čempionu ir buvo pakviestas į Respublikos rinktinę, taip pat tapo Klaipėdos miesto suaugusiųj7 šuolių į tolį čempionu. Geriausias šuolio į tolį rezultatas pasiektas tarnaujant armijoje - 6 m 74 cm.
Vis dėlto šachmatai R. Čepauską viliojo labiau. Sudalyvavęs Lietuvos jaunių šachmatų pirmenybėse, jis pateko į Respublikos rinktinę. Du kartus žaidė SSSR moksleivių šachmatų komandinėse varžybose - 1955 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) ir 1956 m. Rygoje.
"Patekau į Lietuvos jaunių rinktinę, žaidžiau tuometiniame Leningrade Tarybų Sąjungos moksleivių pirmenybėse, ten sutikau būsimus pasaulio čempionus - Noną Gaprindašvili, kuriai tada buvo tik 10 metų, bet jau buvo matyti didelis talentas, Michailą Talį, Borisą Spaskį. Savo gyvenime ranką spaudžiau aštuoniems pasaulio šachmatų čempionams", - prieš trejetą metų interviu "Vakarų ekspresui" pasakojo R. Čepauskas.
Po tarnybos armijoje grįžęs į Klaipėdą, sukūrė šeimą. Studijuodamas Klaipėdos vakariniame ir neakivaizdiniame Kauno politechnikos instituto fakultete statybininko specialybę toliau dalyvavo šachmatų turnyruose ir festivaliuose. 1976 m. festivalyje Klaipėdoje įvykdė kandidato į meistrus normą.
Vėliau R. Čepauskas perėjo į organizacinę veiklą, prisidėjo tvarkant ir remontuojant klubą - ilgus metus aktyviai padėjo šachmatų klubui rengti sąjunginius šachmatų festivalius.
"Kurį laiką teko vadovauti klubui, jis buvo žinomas toli už Lietuvos ribų, rengėme tarptautinius įvairaus rango turnyrus, teisėjaudavau, organizuodavau festivalius. Į Klaipėdą suvažiuodavo 300-400 aistruolių.
Kompiuterių anuomet nebuvo, lenteles ranka piešdavau pats. Iš rengiamų turnyrų išlaikėme savo klubą, niekada neprašiau pinigų iš sporto komiteto", - dienraščiui yra pasakojęs klaipėdietis.
1987 m. R. Čepauskui buvo suteikta visasąjunginė šachmatų teisėjo kvalifikacija. Teisėjavo įvairiuose Lietuvos turnyruose, sąjunginiuose festivaliuose, pasaulio atrankos varžybų mače tarp Gatos Kamskio ir Aleksejaus Širovo, kuris vyko Klaipėdoje, pasaulio merginų čempionate (1986 m., Vilnius), šachmatų mače Gruzija-Lietuva, SSRS I lygos turnyre Klaipėdoje.
Po nepriklausomybės atkūrimo teisėjavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse (šachmatų turnyrai Panevėžyje 1991 m. ir Vilniuje 1995 m.) Taip pat 1992 m. buvo Lietuvos šachmatų federacijos prezidiumo narys.
Tarp kitų "statybos inžinieriumi su architekto genais" save vadinančio klaipėdiečio pomėgių - dainavimas ir tapyba. R. Čepausko dainuojamą ariją "Santa Liučija" yra girdėjęs ne vienas jį net ir mažiau pažįstantis žmogus, o jo tapyti paveikslai džiugina jais interjerus pasipuošusių būstų savininkus.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą