Rinktinė nuteikė optimistiškai

- 2010 m. pasaulio čempionate lietuviai pelnė bronzą, šiemet liko ketvirtojoje vietoje. Kuri komanda, ta bronzinė ar šiemetinė, jums patiko labiau?

- Sunku lyginti. Ana komanda atrodė brandesnė, buvo aiškūs lyderiai. Šiemet lūkesčiai buvo sumažėję dėl Manto Kalniečio traumos, todėl ketvirtoji vieta mane maloniai nustebino. Tik rungtynėse su prancūzais truputį pritrūko laimės. Tačiau ir šių metų rezultatą reikia vertinti teigiamai.

- Galbūt aiškių lyderių labiausiai ir trūko rungtynėse dėl bronzos?

- Šiemet lyderio klausimas rinktinėje buvo mažiau akcentuojamas. 2010 m. daugiausiai buvo žaidžiama per Liną Kleizą. Šioje rinktinėje viskas priklausydavo nuo to, kas tą dieną geriau pajusdavo žaidimą, pats imdavosi iniciatyvos. Labiau išreikštas buvo komandinis braižas.

- Sirgaliai savo komentaruose neretai piktinosi, kad rinktinė žaibiškai nebėgo į ataką, nežaidė greitai ir gražiai. Tačiau ar su šiemetine sudėtimi buvo galima taip žaisti?

- Kai kam niekada nebus gerai. Bėgti į priekį gali tada, kai varžovas prameta arba kai gerai apsigini, atimi kamuolį. Kitais atvejais galimybių nebūna daug. Kitas dalykas - įžaidėjų grandis buvo silpnesnė ir mažiau patyrusi. Viskas priklauso nuo atlikėjų.

- Kaip įsivaizduojate ateinančių metų rinktinę? Tikėkimės, kad M.Kalnietis ir L.Klei-za grįš į rikiuotę. Ar rinktinė bus stipresnė nei šiemet?

- Manau, kad daugelis krepšininkų pagerins savo žaidimą. Man patiko Jonas Valančiūnas, ypač čempionato pabaigoje. Donatas Motiejūnas tikrai gali daugiau. Taigi ateinančių metų Europos čempionato laukiu su dideliu susidomėjimu.

- Ar sustiprinti rinktinę galėtų kažkuris iš tų krepšininkų, kurie šiemet į nacionalinę komandą nepateko?

- Tikiu, kad bent jau treniruočių stovykloje galėtų pasistumdyti Domantas Sabonis. Galbūt galėtų prisidėti kažkas iš J.Valančiūno kartos, pavyzdžiui, Edgaras Ulanovas. Manau, kad Jonas Kazlauskas išbandys šiuos vaikius. Daug kas priklauso nuo to, kur krepšininkai žais, koks bus jų sezonas. Ir Artūras Gudaitis turi gana šviesią ateitį, jei toliau taip dirbs. Jis turi judesius, krepšinio pajautimą.

- Praėjusi vasara buvo keista. Nė viena Lietuvos rinktinė nė vienoje amžiaus grupėje neiškovojo medalių. Ar tai nekelia nerimo?

- Neramu, netgi labai neramu. Reikia kolegialiai tartis dėl žaidimo braižo, krepšinio elementų mokymo. Mes mokome vaikus vienaip, o rinktinėse treneriai jau galbūt kitaip, kaip jam atrodo, kaip jis pats yra žaidęs. Tačiau dabar žaidimo tendencijos yra kitokios. Turime turėti bendrą braižą, nes keisti vaikų įgūdžius treniruočių metu yra sudėtinga. O ir pakeitus žaidėjas nesijaučia patogiai. Reikia išnaudoti kiek-
vieno žmogaus gerąsias savybes ir iš jų komponuoti derinius.

- 2015 m. Europos čempionatas bus labai svarbus dėl olimpinių kelialapių dalybų. Kurios rinktinės bus pagrindinės lietuvių varžovės?

- Pakilimą dabar išgyvena serbai. Jie turi jaunų žaidėjų ir gerą trenerį. Slovėnai irgi turi pagrindą žygiuoti į priekį. Be abejo, stiprūs bus prancūzai, kurie šiemet žaidė be 3-4 NBA krepšininkų. Ispanams šiemet tikrai nepasisekė, gal jie mintyse per anksti užsikabino medalius. Sunku lakstyti su aukso medaliais. Visgi ispanai yra ispanai. Jie turi gerus žaidėjus, rezervą. Gal ateinančiais metais juos matysime alkanesnius.

- Pastarąjį dešimtmetį vis atrodė, kad europiečiai baigia pasivyti amerikiečius, bet pasaulio čempionate JAV krepšininkai vėl dominavo. Ar artimiausius kelerius metus europiečiai neturės jokių šansų?

- Aš irgi galvojau, kad prie amerikiečių pavyko priartėti. Juo labiau kad jų priekinė linija neatrodė labai efektyvi. Tačiau jų komandinis žaidimas, kartais primenantis ledo ritulį, kur pakeičiama visa sudėtis, davė rezultatą. Sunku pasakyti, kaip būtų buvę, jei čempionate būtų dalyvavusios visos ryškiausios NBA žvaigždės. Kiek bebūtų žvaigždžių, kamuolys yra vienas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“