Ramunė Adomaitienė - vėl planetos rekordininkė

Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vykstančiose IWAS pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse klaipėdietė Ramūnė Adomaitienė pagerino sau priklausantį šuolio į tolį rungties pasaulio rekordą.

Ji nuskriejo 4 metrus ir 66 centimetrus. Iki tol planetos rekordas buvo - 4,64 m. Jis buvo įvykdytas taip pat šiemet per planetos pirmenybes.

Priminsime, kad prieš porą savaičių 43 metų sportininkė buvo pripažinta geriausia 2011 metų Lietuvos sportininke tarp neįgaliųjų.

"Sportas man - tarsi atgaiva sielai, džiaugsmas ir gyvenimo variklis", - kalbėjo ne kartą pasaulio rekordus gerinusi R. Adomaitienė.

Per savo karjerą ji yra iškovojusi daugybę medalių planetos ir Europos čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose rutulio stūmimo, ieties metimo, trumpų nuotolių bėgimo bei šuolio į tolį rungtyse.

Klaipėdoje lengvosios atletikos trenere dirbanti moteris sausį Naujojoje Zelandijoje įvykdė du Londono parolimpinių žaidynių normatyvus: šuolių į tolį ir ieties metimo.

Per Vilniuje įvykusią geriausios lengvaatletės apdovanojimo ceremoniją ji pripažino, kad tai gražiausi metai jos karjeroje ir viliasi, kad parolimpiniai metai taip pat bus paženklinti pergalėmis.

"Visuomet malonu, kai įvertina tavo pastangas. Tai itin džiugios akimirkos, skatinančios veržtis į priekį", - kalbėjo pasaulio rekordininkė.

Pabudo iš komos

Pasak Ramunės mamos ir trenerės Alginos Marijos Vilčinskienės, dukros likimas itin skaudus: prieš 14 metų ji pateko į kraupią avariją.

"Susidūrė su traukiniu, Ramunės vyras žuvo, o ji buvo visa sutraiškyta, mėnesį gulėjo lovoje be gyvybės ženklų komoje. Gydytojai kalbėjo, kad išsaugoti gyvybę beveik nėra šansų. Tačiau Ramunei padėjo nežmoniškas pasišventimas, charakteris, noras ir ryžtas gyventi. Šios savybės jai padeda ir sporte", - teigė čempionės mama.

Po to, kai R. Adomaitienė atsigavo po komos, sveiko itin sparčiai.

"Medikai prognozavo, kad ji likusį gyvenimą praleis neįgaliųjų vežimėlyje, tačiau ji visomis pastangomis stengėsi tai paneigti: Palangoje per reabilitacijos laikotarpį stengėsi ištrūkti iš vežimėlio, negalėjo paeiti, o tiesiog šliaužė žeme. Darė viską, kad tik nesėdėti jame, - apie dukros ryžtą ir užsispyrimą kalbėjo A. Vilčinskienė. - Pakilti iš ligos patalo padėjo sportas. Ji nuo vaikystės atkakliai sportavo, buvo daugkartinė daugiakovės prizininkė".

Praėjus tik 1,5 metų po tragiškos avarijos, Ramunė pasirodė sporto arenose.

"Pasakysiu atvirai, labiau pasišventusio sportui žmogaus nesu sutikusi", - pabrėžė daugybę metų lengvosios atletikos trenere dirbanti A. Vilčinskienė.