Pusė šalies gyventojų per karantiną priaugo viršsvorio

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija, stebėdama tragiškai prastėjančią fizinę bei emocinę visuomenės sveikatą ir nesulaukdama deramo LR Vyriausybės, Sveikatos Apsaugos, Švietimo, Mokslo ir Sporto bei Ekonomikos ir Inovacijų ministrų dėmesio sporto ir sveikatingumo sektoriui, inicijavo tyrimą.

„Labai apmaudu, jog naujoji Vyriausybė nesiima prevencijos veiksmų, kad pasibaigus karantinui visuomenė susidurtų su mažesniais neigiamais padariniais. Pasekmės bus liūdnos ir spaudimą sveikatos apsaugos sektoriui padidins iki dar nematytų aukštumų. Kentės ir medikai, ir biudžetas. Tyrimas labai aiškiai parodė, jog žmonės priaugo svorio, vartojo daugiau alkoholio ir daugiau rūkė. Niekas nesirūpina fizine bei emocine gyventojų sveikata ir matome to padarinius“, - pasakoja LSKA valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.

LSKA užsakymu reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą atlikusi bendrovė „Spinter“ siekė išsiaiškinti suaugusių šalies gyventojų sveikos gyvensenos įpročius karantino metu.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad per karantiną net 46 proc. Lietuvos gyventojų priaugo svorio. 24 proc. nurodė, jog kūno masė padidėjo 1-3 kg., sunkesni 4-5 kg. tapo 13 proc. apklaustųjų, o svoris daugiau nei 5 kg. padidėjo 9 proc. dalyvavusių apklausoje.

Dažniau ir daugiau rūkyti ar vartoti kitus nikotino turinčius produktus pradėjo 25 proc. apklaustųjų. Alkoholio suvartojantys daugiau arba ženkliai daugiau atsakė 16 proc. tyrimo dalyvių. Blogiausias rodiklis – net 57 proc. nurodė mažiau judantys ir sportuojantys. Kaip pagrindinę priežastį mažesniam fiziniam aktyvumui, 51 proc. nurodė sumažėjusią motyvaciją, o 36 proc. įvardino, kad neturi sąlygų sportuoti.

„Analizuojant rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Tyrimų procentinės išraiškos – tai šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių. Vertinant atsiradusį papildomą žmonių viršsvorį, reikėtų nepamiršti, kad tai ne tik daugelio lėtinių ligų priežastis, bet ir vienas sunkaus sergamumo Covid-19 veiksnių. Net 76 proc. asmenų Didžiojoje Britanijoje patekusių į reanimaciją susirgus Covid-19 turėjo viršsvorį ar nutukimą. Sporto ir sveikatingumo industriją labai neramina žmonių elgesio ir įpročių pokyčiai, kurių valstybė nesuvaldys be privataus sektoriaus dalyvavimo. Tai užguls sveikatos sistemą ir ateityje kainuos milijardus biudžetui. Todėl reikia aktyvaus valstybės įsikišimo sprendžiant šią problemą“, - sako V. Šiugždinis.

LSKA ragina Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų ir bendromis pastangomis pasiekti, kad sporto ir sveikatingumo klubai ne tik būtų kuo skubiau atidaryti, tačiau ir sulauktų antro finansinės paramos paketo, kaip ir kiti labiausiai nukentėję verslo sektoriai. Juolab, daugelis Pasaulio ir Europos tyrimų parodė, kad užsikrėtimų skaičius Covid-19 sveikatingumo klubuose yra ypač žemas.

„Sporto klubų sektorius balansuoja ant žlugimo ribos, o ministerijos vengia dialogo ir neieško sprendimų. Sveikatingumo klubai – viena iš labiausiai nukentėjusių veiklų, kuri dėl karantino negalėjo vykdyti veiklos jau daugiau negu 5 mėnesius. Dėl įvestų apribojimų sveikatingumo klubų pajamos krito daugiau kaip 90 proc., o esamos subsidijos nėra adekvačios patiriamiems nuostoliams. Net ir atlaisvinus apribojimus, be valstybės pagalbos daugeliui operatorių bus neįmanoma užtikrinti veiklos tęstinumo, prisidedant prie visuomenės fizinio aktyvumo“, - tvirtino LSKA valdybos narys. 

Investicijos į sveikatingumo industrijos stabilios veiklos užtikrinimą yra dešimtis kartų mažesnės, nei vėliau reikės investuoti į sveikatos sistemą. Tikimasi, jog ši Vyriausybė bus protingesnė ir ryžtingesnė nei ankstesnės ir ne tik supras, kad prevencija kainuoja pigiau nei gydymas, tačiau ir imsis greitų, svarbių sprendimų. Ne tik atveriant sveikatingumo klubus prioriteto tvarka, tačiau ir parengiant ilgalaikę visuomenės sveikatinimo bei švietimo strategiją ir numatant tam dedikuotą finansavimą.