Pasveikino Klaipėdos sporto puoselėtoją Algirdą Plungę

2020-02-28 23:44

Penktadienio pavakarę Klaipėdos sportininkų namai šurmuliavo nuo džiugių emocijų ir sveikinimų lavinos. Šįkart daugybės liaupsių, gražių žodžių ir širdžiai mielų dovanų sulaukė 80-ąjį gimtadienį minintis Klaipėdos sporto puoselėtojas Algirdas Plungė.

Būtent vasario 28-oji - tikroji šio klaipėdiečio gimimo diena, tad paspausti ranką, pasakyti gražų žodį, įteikti gėlių, dovanų ar tiesiog kartu pabūti šią gražią dieną susirinko gausus būrys Klaipėdos sporto bendruomenės.

Šilta mero ir valdžios padėka

Tarp jų buvo ir miesto valdžios atstovai - Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė, Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė.

"Klaipėdos sporto puoselėtojui Algirdui Plungei. Dėkojame už ilgametį darbą puoselėjant Klaipėdos sporto istoriją, pedagoginę sportinę vadybinę veiklą, svarų indėlį, formuojant Klaipėdos sporto strategiją", - Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, kuris šįkart renginyje dalyvauti negalėjo, sveikinimą jubiliatui perdavė A. Cesiulis.

Nuoširdžius žodžius išsakė ir Klaipėdos sporto vadovė R. Rumšienė: "Jau praėjo 12 metų nuo tos dienos, kai jus pirmą kartą sutikau Sporto skyriuje. Galiu pasakyti, kad jūs esate labai kruopštus ir sąžiningas. Tokia meilė, kuria jus esate atsidavęs savo darbui ir bet kuriai veiklai, žmogui, šiai dienai yra sunkiai atrandamos vertybės. Noriu palinkėti, kad jūsų geros, gilios, nuostabios akys dar ilgai ilgai žibėtų."

Diplomatijos pavyzdys

A. Plungę taip pat sveikino ir Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos (LAM) kolektyvas, Klaipėdos veteranų sporto klubo "Ąžuolas" nariai, Klaipėdos "Viesulo" sporto centro, Klaipėdos irklavimo centro atstovai, buvęs Klaipėdos sporto centro vadovas Rimantas Vitkus, nuolat sportu besidominti Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistė Skaistė Kliaubienė, bendrakursiai, draugai ir artimieji.

Ilgametis įvairių Klaipėdos masinių sporto renginių organizatorius ir sunkiosios atletikos puoselėtojas Bronislavas Vyšniauskas net prisiminė smagią istoriją, kai A. Plungė jam padėjo organizuoti ir teisėjauti galiūnų varžybose ir nepasimetė net tada, kai atsakingu metu sugedo varžybų chronometras.

"Kartu vedėme daug tarptautinių varžybų. Buvo net tokių konfliktinių situacijų, kurias mes staiga išsprendėme. Įsivaizduokite, varžosi Kanados ir Pietų Afrikos galiūnai, vyksta tarptautinis pasaulinio turnyras ir staiga sustoja mūsų chronometrai... Ir maždaug pataikėme laiką, nebuvo konfliktų. Sėdi Algirdas Brazauskas, kiti žinomi politikai ir Algirdas Plungė diplomatiškai viską išsprendė. Aš esu dėkingas už ilgametį bendradarbiavimą ir pagalbą. Tavo tolerancija ir diplomatija - aukščiausio lygio. Ačiū Tau ir ilgų gyvenimo metų", - sveikinimo žodį tarė B. Vyšniauskas.

Gražią A. Plungės jubiliejaus pagerbimo šventę suorganizavo už sporto renginius atsakinga Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla (LAM) su Sportininkų namų siela Algirdu Vaicekausku priešakyje.

Būtent A. Plungė ir buvo Sportininkų namų-muziejaus atsiradimo iniciatorius ir kurį laiką vadovavo šiai Klaipėdos sporto mekai.

Buvo lengvaatletis

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad A. Plungė daugiau nei 60 metų vienokiu ar kitokiu būdu savo gyvenimą yra susiejęs su Klaipėdos sportu ir vadovaujasi credo: "Judėjimas - sveikata".

"Blogas mintis visada veju optimizmu. Laimingas žmogus yra tada, kai jam gera su kitais ir kitiems gera su juo", - pabrėžė jubiliatas.

A. Plungė yra dirbęs pedagogu, teisėjavo įvairaus rango lengvosios atletikos varžyboms, vadovavo Klaipėdos lengvosios atletikos maniežui, Klaipėdos sporto komitetui, kaip vairuotojas ir vertėjas dalyvavo įvairiose irklavimo regatose, yra surinkęs daug vertingų Klaipėdos sporto istorijos eksponatų. Pelnęs dešimtis įvairiausių apdovanojimų. 2016 metais jam buvo įteiktas Klaipėdos savivaldybės ženklas-medalis už indėlį į Klaipėdos sportą.

"Su sportu pradėjau draugauti 9 klasėje. Draugas prikalbino nueiti į lengvosios atletikos treniruotes. Patiko, taip ir įsitraukiau. Pasirinkau ne visiems įprastą barjerinio bėgimo rungtį", - apie pirmąją artimesnę pažintį su sportu prisiminė jubiliatas.

Karjerą sustabdė trauma

Jam sportuoti sekėsi puikiai, tačiau sportinę karjerą sustabdė trauma.

"Pagrindinės rungtys - 110 ir 400 m barjerinis bėgimas. Penketą kartų Lietuvos čempionatuose buvau antras. Tuo metu nepralenkiamas buvo respublikos rekordininkas S. Balsys, todėl čempiono vardo pasiekti nepavyko. Deja, besimokydamas paskutiniame kurse patyriau gana rimtą traumą. Bėgau per menkai apšilęs ir atakuojant barjerą trūko šlaunies raumens skaidulos. Kurį laiką dar laikėsi mano pasiektas Klaipėdos 200 metrų bėgimo su barjerais rekordas. Vėliau atsirado geresnis už mane - Alvydas Pilibaitis, pagerinęs šį rekordą", - pasakojo A. Plungė.

Jis prisiminė ir sunkius vaikystės laikus.

"Sunkiais 2-ojo pasaulinio karo pabaigos ir pokario metais iš Panevėžio teko pasitraukti į kaimą pas senelį. Netoli mūsų namo sprogusios bombos oro banga apgriovė namą, viskas buvo išvogta. Valgėme senelio išdrožtais mediniais šaukštais", - pasakojo A. Plungė.

"Šių dienų jaunimui būtų sunku įsivaizduoti, kaip buvo galima baigti 3 pradinės mokyklos skyrius be elektros. Net ir žibalinei lempai elektros ne visada būdavo", - pridūrė A. Plungė.

Rašo knygas apie sportą

Jums sukako 80 metų. Ar jaučiate laiko lėkimą? - "Savaitės ekspresas" pasiteiravo A. Pungės.

Aš to nesureikšminu. Juk niekas nesikeičia, tik prisidėjo dar vienas skaičius ir tiek. Svarbiausia tai, kad aš dar čia, šitame pasaulyje, dar galiu judėti ir būti naudingas Klaipėdos sportui. Nepažįstu nė vieno savo amžiaus žmogaus, kurio sveikata būtų ideali, nesiskųstų jokiomis bėdelėmis. Aš stengiuosi sveikata nesiskųsti, blogas mintis visada veju optimizmu.

Žinau tai, kad jau artimiausiomis dienomis dienos šviesą išvys Jūsų sudaryta knyga "Klaipėdos olimpiečiai". Papasakokite apie tai.

Aš dar dirbdamas Klaipėdos sporto muziejuje kaupiau daug medžiagos apie Klaipėdos sportą. Kuomet sporto muziejuje moksleiviams pasakodavau apie mūsų olimpiečius, olimpizmo idėjas ir panašiai, pastebėjau, kad jiems tai įdomu, tačiau jie apie tai mažai žino. Galiausiai buvo nuspręsta išleisti tokį leidinį, kad jaunoji karta žinotų savo miesto olimpiečius, jų pasiekimus. Leidinys-knyga bus daugiau nei 80 puslapių. Tikiuosi, kad jau kovo mėnesį šį leidinį galėsime pristatyti Klaipėdos sporto bendruomenei. Šį leidinį bus galima skaityti ir elektroninėje erdvėje.

Brolis pranciškonas Benediktas - Sigitas Jurčys viename renginyje apie jus yra labai taikliai pasakęs: "Tai Klaipėdos sporto enciklopedija. Už Algirdą Plungę labiau žinančio apie Klaipėdos sportą aš nepažįstu". Iš kur tokios žinios ir puiki atmintis?

Toli gražu ne viską žinau... Beveik visą gyvenimą domiuosi sportu, seku įvykius, spaudą, tad informacija galvoje ir kaupiasi. Kad ir šiomis dienomis mane galima sutikti bibliotekoje, vartant periodinę spaudą. Prisipažinsiu viešai: renku medžiagą ir noriu parašyti knygą apie Klaipėdos miesto lengvąją atletiką. Ar pavyks šią knygą išleisti - matysime, tačiau aš kruopščiai renku medžiagą.

Hobis - kelionės

Kokia Jums geriausia gimtadienio dovana?

Geriausia dovana - gera sveikata. Svarbu, kad būtų sveikatos ir viskas bus gerai. Juk materialiais dalykais sveikatos nenusipirksi. Pinigai - reikalingas dalykas, bet ne esminis. Prabanga man nėra svarbi. Turiu gražią šeimą, šešis anūkus, tad ko gi daugiau norėti?

Žinau, kad vienas iš jūsų hobių - kelionės. Įdomu, kiek pasaulio šalių esate apkeliavęs?

Taip labai mėgstu keliauti ir tyrinėti pasaulį. Šiemet mano kelionių planus ir maršrutus labai koreguoja visą pasaulį sukrėtęs Korona virusas. Kažkada bandžiau skaičiuoti, bet pasimečiau skaičiuje. Manau, kad esu aplankęs maždaug 35 skirtingas pasaulio valstybes. Tikiuosi, kad šiemet aplankysiu dar bent vieną egzotišką pasaulio šalį.

"Per treniruotę Vilniaus "Spartako" stadione, berods 1959 metais, atlėkusi ietis persmeigė besitreniruojančios merginos sportinio batelio priekį. Laimei, batelis buvo per didelis ir koja liko nesužeista", - kuriozinę situaciją iš TSRS teisėjavimo laikų prisiminė A. Plungė.

"Turiu išsaugojęs vaikystės dovaną. Tai Kazio Binkio knyga "Dirbk ir baiki". Knygos pavadinimas turi prasmę. Tokią pat knygą padovanojau ir anūkams", - teigė A. Plungė.