Oficialiai įsteigta Klaipėdos krašto buriavimo mokykla

Ši viešoji įstaiga bus išlaikoma dviejų savivaldybių - Klaipėdos ir Klaipėdos rajono, o jos steigėjais taps pastarosios savivaldybės ir Jūrinis buriuotojų klubas.

Finansavimas, įvertinus apie 30-50 buriuotojų išlaikymą, Klaipėdos miesto savivaldybei kasmet kainuos iki 200 tūkst. Lt, 50 tūkst. Lt skirs ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Pastaroji institucija taip pat leis naudotis buriavimo klubu Drevernoje. Ši vieta esą ideali vaikams treniruoti, nes Klaipėdos miestas neturi tokios saugios vaikų treniruotėms pritaikytos akvatorijos.

O Klaipėdos rajono valdžia savo ruožtu džiaugiasi, kad atgijusi Drevernos prieplauka padarys šį kraštą patrauklesnį turistams.

"Manau, kad kiekvienas prie jūros augantis vaikas privalo mokėti buriuoti, o kiekvienas klaipėdietis turėtų perplaukti Baltijos jūrą", - pompastiškai sutarčių pasirašymo ceremoniją pradėjo Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

"Žiemys" tęs šešerius metus egzistuojančios "Suominio" buriavimo mokyklos veiklą.

"Labai mėgstu gyvenimiškas ir darbines pergales. Pireš 3 metus, kuomet mane išrinko klubo prezidentu, situacija buvo tikrai nekokia, todėl džiaugiuosi, kad dabar pavyks šį traukinį pastatyti ant bėgių. Reikia pažymėti, kad iki šiol Kauno buriavimo mokykla buvo vienintelė Lietuvoje, o mes buvome tarsi paprastas būrelis, todėl dabar oficialiai įteisinus mokyklą į mus ne tik pagarbiau žiūrės, bet ir bus lengviau ieškoti finansavimo šaltinių. O mūsų tikslas, kad ši mokykla taptų kuo masiškesnė. Be to, jau artimiausioje olimpiadoje norime turėti olimpietį", - po sutarties pasirašymo kalbėjo Klaipėdos miesto buriuotojų klubo prezidentas Salvijus Paškauskas.

Šiuo metu sporto mokykloje ugdoma 30 vaikų. Planuojama, kad netolimoje ateityje jų turėtų padaugėti kone trigubai, o juos treniruotų 5 treneriai.

"Taip, tai yra brangus sportas. Vien įsigyti naują laivelį reikia išleisti 15-25 tūkst. litų. O išugdyti aukšto lygio buriuotojus nėra paprasta", - pastebėjo S. Paškauskas.

Pasak jo, yra minčių kaip šią veiklą šiek tiek sukomercinti - rengti mokymus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, ir ne tik vasarą. Žiemą esą bus galima organizuoti ledo rogių sporto mokymus.

Susumavus savivaldybių, rėmėjų bei tėvų sumokėtas lėšas metinis mokyklos biudžetas turėtų siekti 400 tūkst. litų.

Kurti viešąją įstaigą nuspręsta, kadangi "Suominio" mokykla gaudavo paramą iš Klaipėdos miesto savivaldybės, tačiau neturėjo nei savarankiško juridinio statuso, nei nuolatinės vietos treniruočių bazei. Nepaisant mažėjančio finansavimo bei nuolatinės treniruočių bazės nebuvimo, klubo nariai pasiekė puikių rezultatų: trys mokyklos buriuotojai garsino Lietuvos vardą pasaulio ir Europos čempionatuose.