Nori tikėti: B.Vyšniauskas dopingą vartojo pats

Dopingo skandalas užgulė, bet neprispaudė Lietuvos sunkiosios atletikos bendruomenės.

Ji toliau gyvena savo ritmu pasinėrusi į varžybas. Tarsi pamiršusi pareigūnų kratas, kurios prieš savaitę praūžė Klaipėdos sunkiosios atletikos klube ir B.Vyšniausko namuose.

„Dabar varžybose, paskambinkite kitą savaitę“, – pasiūlė Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas.

Buvęs galiūnų sporto čempionas, federacijos prezidiumo narys Alvydas Kirkliauskas irgi išjungė telefoną, kai sužinojo pokalbio temą.

B.Vyšniausko paaiškinimai, esą dėl kratų kalti Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius ir žurnalistai, yra painūs, kaip ir pasiaiškinimai dėl policijos radinių

„Man netikėta. Kiek suprantu, nieko draudžiamo nerado“, – pokalbio su 15min pradžioje sakė Lietuvos sunkiosios atletikos viceprezidentas, visuomenės veikėjas Vytautas Čepas, kuris pagal profesiją yra psichologas, buvo ir Seimo nariu.

„Mane B.Vyšniauskas tikino, kad jokių medžiagų neplatino ir nei sporto klube, nei pas jį namuose, nei tarp sportininkų jokių draudžiamų medžiagų nebuvo rasta“, – sakė kitas Lietuvos sunkiosios atletikos viceprezidentas, teisininkas Laimonas Pivoras.

Tačiau policijos vaizdo įrašai rodo ką kita.

Kratų metų užfiksuota mažiausiai dvylikos rūšių preparatų, tarp jų Tarptautinės antidopingo agentūros draudžiamų medžiagų.

B.Vyšniausko pasisakymai pasikeitė.

„Aš nesu specialistas, bet klausiau jo (B.Vyšniausko) dėl to. Jis sakė: turiu visokių vaistų, bet pats juos naudoju, – teigė V.Čepas. – Ramūnas (Ramūnas Vyšniauskas, buvęs sunkiaatletis, B.Vyšniausko sūnus) naudoja, nes šešerius metus jau nesportuoja, jam sąnarius skauda. Jie naudoja visokius velnius, kad atsistatytų, kad nejaustų skausmų.“

Federacijos prezidento pareiškimai supainiojo net jam padedantį teisininką.

„Aš supratau, kad visa tai yra jo paties reikmėms, – sakė L.Pivoras. – Aš nesidomiu dopingu, neanalizavau rastų medžiagų – nežinau, kurios jų yra prekyboje, kurios ne.“

Tai nėra sunku padaryti, peržiūrėjus Klaipėdos policijos vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matomi per kratas sunkiaatlečių klube rastos piliulės ir kiti preparatai.

Viena jų yra oksandrolonas – per burną vartojamas preparatas, auginantis raumenų masę. Jo pardavimai jau yra uždrausti Europos šalyse, išskyrus Moldovą. Keli sunkiaatlečiai iš Azerbaidžano, Libano, Meksikos buvo nubausti diskvalifikacijomis nuo dvejų iki aštuonerių metų dėl oksandrolono vartojimo pastaraisiais metais.

Klaipėdos policija rado ir metandienono – medicinoje plačiai jau nebenaudojamo preparato, turinčio anabolinio steroido savybių. Iki tol, kol jis buvo uždraustas, metandienoną vartojo ir profesionalūs kultūristai, tarp ir jų aktorius Arnoldas Schwarzeneggeris, o R.Vyšniauskas ir vėliau – dėl šio dopingo jis buvo diskvalifikuotas dvejiems metams karjeros pradžioje.

Metandienonas tapo diskvalifikacijų priežastimi Kazachstano, Makedonijos, Venesuelos sunkiaatlečiams prieš porą metų, o 2011-aisiais sankcijų sulaukė šeši Tailando atletai. Populiariausias tarp sukčiaujančių atletų metandienonas buvo prieš dešimtį metų – 2008 metais užfiksuoti net 43 šį draudžiamą preparatą vartoję sunkiaatlečiai.

Klaipėdoje rastas nandrolonas – anabolinis steroidas, leidžiamas injekcijomis į raumenį. Nors jis draudžiamas olimpiniame sporte nuo 1974 metų, šį dešimtmetį diskvalifikacijomis dėl nandrolono buvo supančioti Azerbaidžano, Nikaragvos, Nigerijos ir kitų šalių atletai, dėl raumenų masės nepabūgę pašalinių šios medžiagos poveikių, tokių kaip stipresnis plaukų augimas, balso pokytis.

Mažiausiai dvylika uždraustų medžiagų ir psichotropinių vaistų rūšių užfiksavo Klaipėdos policija, bet B.Vyšniausko bendražygiams labiau rūpi kiti klausimai.

V.Čepui keistas pasirodė pats kratų procesas ir tai, kad pareigūnai per mažai tikrino salę.

„Vienas pareigūnas paklausė apie rastą vaistą – ar jis chemikas, ar vaistininkas, kad žino, kad tai draudžiamas vaistas? – svarstė antrą kadenciją Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidento poste einantis V.Čepas. – Įtariamasis turi teisę pakviesti advokatą, kratą atliekančių pareigūnų skaičius turi būti ribojamas. Anksčiau nebūdavo filmuojama, o dabar vis filmavo. O ten kokie 8-9 žmonės, vaikšto, vienas atidaro vieną, kitas – kitą. Kviečia eiti į kitą kambarį. Toks chaosas buvo.

Jei rimti įtarimai, ir plintusus atplėšia. Ten daug indų, taurių, popierių. O jie tik stalčiukus pažiūrėjo ir išsinešė.

Dar paėmė kompiuterius ir vaizdo kameras. Žinote, kai kurie sportininkai ten ir miega, yra filmuojama koridoriuose.“

L.Pivorui labiau rūpi, kas bus toliau.

„Aš neįsivaizduoju, kaip medžiagos galėjo atsirasti. Man tokių klausimų nekyla. Esu teisininkas. Vienintelė problema – sugalvoti, kad tokių atvejų ateityje nebūtų, – sakė L.Pivoras. – Nesinori kalbėti apie teisminį tyrimą ir aplinkybes, bet labiau rūpi priemonės, kaip galime užkirsti kelią dopingo skandalams, kad jokių atvejų, susietų su dopingu, nebebūtų.“

Dopingo skandalai persekioja nedidelę sunkiosios atletikos bendruomenę.

1997 metais Ramūno Vyšniausko karjeros pradžioje per dopingo testą jo organizme rastas ypač didelis kiekis metandienono metabolito. Jo treneris ir tėvas B.Vyšniauskas tuomet teigė, kad tai buvo klastingų varžovų juodas darbas.

2012 m. buvo Aurimas Didžbalis ir dehidrochlormetiltestosteronas. Ši sunkiai dopingo kontrolierių atrandama medžiaga stipruolio kūne aptikta per Europos čempionatą Turkijoje, kur A.Didžbalis buvo antras. Olimpinio kelialapio tada netekęs sportininkas aiškino, jog nežino, kaip dopingas, pakankamai populiarus tarp sukčiaujančių sunkiaatlečių, atsirado jo organizme. Jo trenerio B.Vyšniausko neoficiali versija – įbėrė kažkas iš varžovų.

2015 m. - R.Vyšniauskas ir tas pats dehidrochlormetiltestosteronas. Tik šįkart svetimų varžovų nebuvo, nes buvęs olimpietis buvo patikrintas Klaipėdoje. B.Vyšniauskas tada teigė, kad ši byla yra blefas ir pikta linkinčių žmonių sąmokslas, nes esą jo sūnus jau buvo baigęs karjerą. Iš tiesų kelias dienas prieš patikrinimą sunkiaatletis „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo, kaip rengiasi kelti štangą Europos čempionate. Bet tada jį aplankė Lietuvos antidopingo agentūros specialistai, o po jų vizito R.Vyšniauskas viešai paskelbė apie karjeros pabaigą.

R.Vyšniauskui dažnai koją kišdavo ir įvairios bėdos prieš svarbiausių varžybų startus – buvo apsinuodijimas nuvykus pasaulio čempionatą Dominikos Respublikoje 2006 metais, pakilusi kūno temperatūra 2009 m. planetos pirmenybėse Pietų Korėjoje, 2008 m. olimpinėse žaidynėse ir 2010 m. pasaulio pirmenybėse kelti štangos nepavyko dėl traumų, 2013 m. prieš Lietuvos čempionatą jį supykino.

Praėjusiame dešimtmetyje po dvejus metus diskvalifikacijų gavo ir mažiau žinomi Lietuvos sunkiaatlečiai Dovilė Blažiūnaitė ir Mantas Mickeliūnas. Be to, pernai dėl klomifeno diskvalifikuotas rutulio stūmikas Rimantas Martišauskas taip pat treniravosi Klaipėdoje drauge su sunkiaatlečiais.

2017 metais dėl dopingo įkliuvo jaunimo rinktinės atstovas Domantas Kmieliauskas. Lietuvos sunkiosios atletikos federacija paskelbė, kad pats sportininkas, kurį treniravo B.Vyšniauskas, prisipažino vartojęs dopingą drostanoloną ir norandrosteroną savo iniciatyva. Jam skirta ketverių metų diskvalifikacija.

Grėsmingiausia žinia nuaidėjo prieš kelis mėnesius, kai 2016 metų olimpinis prizininkas A.Didžbalis antrą kartą buvo suspenduotas. Tai įvyko 2017 metų gruodį pasaulio čempionate JAV, kur jis užėmė antrąją vietą, rasta draudžiamų medžiagų. Monrealio (Kanada) antidopingo laboratorijos tyrėjai aptiko SARM-22 – selektyvių androgeninių receptorių moduliatorių.

A.Didžbalis, jo treneris B.Vyšniauskas ir atleto mityba besirūpinantis R.Vyšniauskas vėl tvirtino, kad dopingo niekas nevartojo ir įvyko klaida. Jie vis dar laukia to paties testo B mėginio rezultato.

Senas vilkas išvadų nedaro

B.Vyšniausko auklėtiniai keturis sykius yra pažeidę antidopingo taisykles ir diskvalifikuoti. Penktasis kartas gali būti, jei B mėginio tyrimas Kanadoje patvirtins, jog A.Didžbalis vėl vartojo dopingą.

Tačiau B.Vyšniauską supantys žmonės federacijoje neskuba vertinti, tuo labiau kelti federacijai vadovaujančio asmens atsakomybės klausimų net ir po policijos radinių.

„Aš – senas vilkas, nesu linkęs daryti išvadų. Tai tik įtarimai, ne kaltinimai“, – teigė V.Čepas.

Jis mano, kad teisiniai procesai gali užsitęsti ir pusmetį – skandalas taip nuslops.

Buvusį LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidento poste pakeitęs B.Vyšniauskas pernai buvo perrinktas antrai kadencijai.

Šių metų sausį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas B.Vyšniauską paskelbė garbės nariu, pridėjęs dar vieną titulą 70-mečio trenerio kolekcijoje.

Tačiau dabar L.Pivoras nėra toks įsitikinęs, kad federacijos vadovybėje neįvyks struktūrinių pokyčių. „Aš manyčiau, gali. Bet spręs federacijos nariai – klubai. Savo nuomonės dar nesu suformavęs“, – sakė viceprezidentas.

Bet kuriuo atveju, kratos, areštas ir įtarimai nepadeda sunkiajai atletikai.

„Tokie dalykai kenkia autoritetui, – sakė V.Čepas. – Jauni gal ir eis, bet ar tėvai juos leis?“

Iš tiesų ne visi tėvai liko patenkinti, kad jų atžalos kilnojo štangas pagal B.Vyšniausko komandas.

Savo sūnaus pavardės nenorėjusi atskleisti vieno buvusio B.Vyšniausko sportininko motina 15min pasakojo, kad jos vaikas prie įvairių papildų buvo pratinamas nuo devynerių metų.

„Nuo 9 metų jis turėjo naudoti proteino kokteilius, o kas buvo maišeliuose, kuriuos jis parsinešdavo krūvomis namo, mes tikrai nežinojome, – pasakojo moteris. – Kai paklausdavau, kokios ten tabletės, jis sakė, jog tai vitaminai. Treneris juos pirkdavo Rusijoje dideliais kiekiais, nes taip pigiau. Sūnaus kambaryje to buvo tiek, kad į turgų galima buvo vežti.“

Vienas epizodas ypač įstrigo atleto motinai.

Kai jaunuoliui buvo 15 metų, jis grįžo iš treniruotės ir krito į lovą, paguldytas 41 laipsnio temperatūros. Jo visas kūnas buvo nusėtas juodais taškeliais.

„Vaikų ligoninėje išvydę išsiplėtusias sūnaus kepenis gydytojai nežinojo, kas jam nutiko. Kai pasakėme, kad jis yra sportininkas ir geria proteiną, daktarai pasakė, kad tai galėjo sukelti jungiamojo audinio nepagydomą ligą ir Želberio sindromą (kai kepenys nesugeba tinkamai perdirbti bilirubino)“, – pasakojo sunkiaatlečio mama.

Jai buvo keista, kad per dvi savaites B.Vyšniauskas nė karto neaplankė jos sūnaus, tik telefonu pareiškė, jog gydytojai šneka nesąmones.

Tėvai nežinojo, kokiais preparatais jų atžalos atstato jėgas per treniruotes, bet įtarimų kartais kildavo po sūnaus pasakojimų.

„Grįžęs iš Slovakijos kartą jis pasakė, kad buvo sportininkas, kuris negalėjo varžytis, nes buvo panaudotas dopingas, – pasakojo vaikino motina. – Kai mūsų sūnus užėmė pirmą vietą, B.Vyšniauskas pripuolė ir paklausė, ar nieko jam neleido. Kai sūnus atsakė, kad – ne, tada buvo priduotas šlapimo tyrimui.“