Niekada nepasiduodantys čempionai

Praeities pamokos

Prieš kelerius metus „Olympiacos“ niekuo nesiskyrė nuo kitų didžiųjų klubų. Klubo savininkai - broliai Georgas ir Panajotis Angelopulai - švaistė milijonus ir kvietė žvaigždes. Negalima sakyti, kad toks kelias niekur neveda. Dažniausiai Eurolygą laimi būtent turtingiausi klubai. 1999 m. išimtimi tapo Kauno „Žalgiris“, bet paskui turnyre vis triumfuodavo komandos, iš anksto priskirtos prie favoričių. Nuo 1999-ųjų Eurolygą keturis kartus laimėjo Atėnų „Panathinaikos“, po du kartus - „Barcelona“, Tel Avivo „Maccabi“ ir Maskvos CSKA, kartą - Bolonijos „Kinder“. Šiuose klubuose netrūkdavo nei pinigų, nei žvaigždžių.

Tačiau Pirėjuje pinigų švaistymas nieko nedavė. Komandai vis nepavykdavo sugrįžti į viršūnę, kurią pasiekė 1997 m., kai „Olympiacos“ pirmą kartą triumfavo Eurolygoje. Kol broliai Angelopulai būriais pirko žvaigždes, ekipai vis kažko trūkdavo. 2009 m. Eurolygoje „Olympiacos“ užėmė ketvirtąją vietą, 2010 m. pralaimėjo finale, 2011 m. iškrito ketvirtfinalyje.

GERIAUSIAS. Vasilis Spanulis naudingiausio finalų žaidėjo prizą gavo jau trečią kartą

Graikijoje prasidėjusi krizė nulėmė, kad užpernai švaistymas baigėsi. Kartu buvo atverstas naujas čempioniškas puslapis „Olympiacos“ istorijoje, nors to mažai kas tikėjosi. Pernai finale graikai 62:61 palaužė CSKA, šiemet lemiamose rungtynėse jie 100:88 nugalėjo Madrido „Real“. „Olympiacos“ tapo pirmąja komanda po „Žalgirio“, įrodžiusia, kad ir ne patys turtingiausi klubai gali nuversti kalnus.

Kuo sunkiau, tuo geriau

Apie tai, kokios savybės leidžia nuversti kalnus, po finalo papasakojo patys „Olympiacos“ kolektyvo nariai. „Mūsų komanda niekada nepasiduoda. Šį sezoną mes daug kartų panaikinome didelį skirtumą. Mes nepuolame į paniką, randame būdą, kaip pasiekti persilaužimą. Krepšininkai turi charakterį ir sielą“, - sakė treneris Georgas Barcokas. „Daug kartų mūsų nugaros buvo priremtos prie sienos. Buvo daug diskusijų, tačiau jos tik padarė mus stipresnius. Daugelyje rungtynių mes sugebėdavome viską pakeisti“, - pridūrė naudingiausias finalo ketverto žaidėjas V.Spanulis.

Sugebėjimą atsitiesti sunkiais momentais „Olympiacos“ demonstravo ir pernai, ir šiemet. 2011-2012 m. sezone Pirėjo klubas laimėjo tik vieną iš keturių pirmų Eurolygos mačų. „Top 16“ etapas buvo pradėtas dviem pralaimėjimais. Šį sezoną istorija kartojosi. Pirmojo etapo pradžioje graikai laimėjo vienas iš trejų rungtynių, „Top 16“ varžybose - vieną iš keturių pirmųjų mačų. Paskui „Olympiacos“ įsibėgėdavo, o tvirtas charakteris labiausiai išryškėdavo svarbiausiose kovose.

Pernai finale graikai atsiliko nuo CSKA 19 tšk. skirtumu. Šiemet ketvirtfinalyje, kai serijoje su Stambulo „Anadolu Efes“ rezultatas buvo lygus 2:2, „Olympiacos“ dainelė vėl atrodė sudainuota. Lemiamose penktosiose rungtynėse graikai turėjo 15 tšk. deficitą, bet nugalėjo 82:72. Mūšyje su „Real“ dėl taurės Pirėjo ekipa po pirmojo kėlinio atsiliko 17 tšk. „Žinome, kad rungtynės trunka 40, o ne 10 minučių. Tokius dalykus esame padarę ir anksčiau“, - priminė V.Spanulis. „Su tokia atmosfera, kokia yra mūsų ekipoje, galime nugalėti bet ką“, - teigė puolėjas Peras Antičius.

Vienintelė žvaigždė

V.Spanulis šiame kolektyve užima išskirtinę vietą. 30-metis gynėjas triskart laimėjo Eurolygą (2009 m. - su „Panathinaikos“) ir visus tris kartus būdavo pripažįstamas naudingiausiu finalo ketverto žaidėju. Be to, graikas šiemet išrinktas ir naudingiausiu viso sezono krepšininku. V.Spanulis vidutiniškai pelnė 14,7 tšk. ir atliko 5,5 rezultatyvaus perdavimo. Pusfinalio rungtynėse su CSKA lyderis buvo sustabdytas, jis surinko 8 tšk. ir pataikė tik 3 iš 12 metimų. Nepaisant to, „Olympiacos“ laimėjo tvirtai - 69:52.

Šis faktas dar kartą parodė visos komandos jėgą. Jei neskaičiuosime V.Spanulio, žvaigždžių „Olympiacos“ gretose nėra, tačiau lemiamais momentais vis atsiranda žaidėjų, sugebančių imtis iniciatyvos. Pernykštėse finalo rungtynėse su CSKA maloniai nustebino Kostas Papanikolau, o lemiamą metimą pataikė Georgas Printezis. Šiemet finale „Olympiacos“ pradėjo vytis „Real“ būtent tuo metu, kai keli pagrindiniai krepšininkai sėdėjo ant suolelio.

V.Spanulis tik pratęsė komandos draugų darbą, visus 22 savo taškus jis pelnė po pertraukos. Statistika sako, kad naudingiausias buvo įžaidėjas Eisis Lo (Acie Law), bet ne mažiau pagyrų nusipelnė Kailas Hainsas (Kyle Hines). Pastarasis yra unikalus. 198 cm ūgio amerikietis sugeba žaisti vidurio puolėjo pozicijoje, ir dar kaip žaisti. Pusfinalyje K.Hainsas pelnė 13 tšk. ir atkovojo 10 kamuolių. Finale jis surinko 12 tšk. ir blokavo 3 metimus.

K.Hainso pavyzdys rodo, kad nebūtina pirkti brangius ir garsius krepšininkus. Mažasis vidurio puolėjas iki atėjimo į „Olympiacos“ žaidė tik universitete, antrojoje Italijos lygoje ir Bambergo klube „Brose Baskets“ Vokietijoje. Atvirkštinis pavyzdys yra kitas Pirėjo komandos vidurio puolėjas Džošas Pauelas (Josh Powell). Šis aukštaūgis dukart tapo NBA čempionu su „Los Angeles Lakers“, tačiau „Olympiacos“ gretose Dž.Pauelo vaidmuo buvo daug kuklesnis nei K.Hainso.

Laimėjo visa Graikija

Globalizacijos laikais Eurolygos čempionai laužo dar vieną stereotipą. Maskvos ar Barselonos komandose svarbiausius vaidmenis vaidina legionieriai, o Pirėjo ekipoje netrūksta graikų. Ir pusfinalyje, ir finale šeši iš 11 aikštelėje pasirodžiusių žaidėjų buvo graikai. Kad ir kaip būtų gaila, tuo vieninteliu taip ir nepasirodžiusiu krepšininku tapo lietuvis Martynas Gecevičius.

Beje, kita finalo komanda taip pat rėmėsi ne legionieriais. Madrido klube pagrindinius vaidmenis atliko ispanai. Dvi gausius legionierių būrius turinčios ekipos į finalą nepateko. CSKA gretose pusfinalyje žaidė tik trys rusai. Barselonos komandoje buvo tik keturi ispanai.

Dar viena „Olympiacos“ pergalių priežastimi galima vadinti stabilumą. Po praėjusio sezono komandoje liko 10 krepšininkų. Svarbus atrodė tik trenerio pasikeitimas. Iš vieno geriausių Europos strategų serbo Dušano Ivkovičiaus ekipos vairą perėmė mažai kam žinomas G.Barcokas. 47 metų krepšinio specialistas iki tol treniravo kuklias Larisos „Olimpia“, Atėnų „Maroussi“ ir „Panionios“ komandas. Tačiau žaidimo modelis išliko tas pats. Net trenerio pakeitimas nesugriovė gerai veikiančios sistemos.

Įdomu, kad G.Barcokas tapo pirmuoju vyriausiuoju treneriu iš Graikijos, kuriam pavyko laimėti Eurolygą. Faktas šiek tiek stebina, nes šios šalies klubai turnyre triumfavo devynis kartus. Į pergales juos atvesdavo serbai. „Serbijos treneriai labai padėjo Graikijos krepšiniui. Jie suteikė žinių. Tačiau aš esu treneris graikas. Tikiuosi, kad bus tęstinumas ir Graikijos treneriai iškovos daugiau titulų“, - vylėsi G.Barcokas. Iš Londono sugrįžusius čempionus namie pasitiko poros tūkstančių gerbėjų minia. „Olympiacos“ dar kartą tapo pavyzdžiu tautai. „Mes buvome vieningi ir visai Graikijai parodėme, kad stebuklai įmanomi“, - pažymėjo „Olympiacos“ strategas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas"