Ne čempionai - šalies vadovybė yra kurčia

Arūnas ABROMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas

2013-08-09 15:02

Kurtieji Lietuvos sportininkai išlieja ne mažiau prakaito nei kiti. Jie taip pat parveža į savo šalį medalius, ir ne bet kokius, o olimpinius. Tuo panašumai baigiasi. Nors Bulgarijos sostinėje Sofijoje ką tik pasibaigusiose kurčiųjų olimpinėse žaidynėse lietuviai iškovojo 13 medalių, namie jie nesulaukė nei politikų sveikinimų, nei pašlovinimo televizijos eteryje.

Tylios pergalės

Praėjusią savaitę ir šios savaitės pradžioje per Lietuvą nusirito sveikinimų banga. Gerai, kad turime ką sveikinti. Rūta Meilutytė pasaulio plaukimo čempionate pelnė du medalius ir pagerino du pasaulio rekordus. Ją tuoj pat viešai pasveikino visi svarbiausi valstybės asmenys. Grįžtančios Rūtos laukė gerbėjai ir daugybė televizijos kamerų.

Tenisininkas Laurynas Grigelis Vilniuje laimėjo Lietuvos prezidento taurės turnyrą. Šiuo atveju džiaugsmo buvo mažiau. Vis dėlto prezidentė Dalia Grybauskaitė nepamiršo tuoj pat pasveikinti ir tenisininko.

Tuo metu vienas tarptautinio masto įvykis prasidėjo ir pasibaigė tyliai. Liepos 25 - rugpjūčio 4 d. Bulgarijoje vyko olimpinės žaidynės. Lietuvos sportininkai parsivežė 4 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos medalius. Gal matėte tų sportininkų sutikimą per žinias? Vargu. Niekas nesivargino pasitikti olimpinių prizininkų. Gal skaitėte prezidentės ar kito politiko sveikinimą? Tikrai ne. Oficialių sveikinimų nebuvo. Priežastis paprasta - tai buvo kurčiųjų olimpinės žaidynės.

Sveikina tik savi

Žaidynės Bulgarijoje anaiptol nebuvo kažkokios kiemo varžybos. „Dalyvavo 97 valstybės, 66 iš jų laimėjo medalius. Tai yra labai didelis renginys, jis vyksta kas ketverius metus, kaip ir tikrosios olimpinės žaidynės. Aš pats asmeniškai buvau jau penktose žaidynėse. Dukart laimėjome sidabrą, dukart - bronzą. O dabar - ir auksą“, - pasakojo vyrų krepšinio rinktinės treneris Algimantas Šatas.

Auksu pasipuošė ne tik jo auklėtiniai, bet ir lengvaatletė Larisa Voroneckaja, orientacininkas Tomas Kuzminskis bei stalo teniso duetas - Deividas Takinas ir Gintautas Juchna. Kurčiųjų žaidynės taip pat turi savo herojus. Štai T.Kuzminskis Sofijoje laimėjo net keturis medalius - po vieną aukso ir bronzos bei du sidabro.

A.Šatas su kurčiaisiais krepšininkais dirba nuo 1972 m., todėl jis puikiai žino, kiek pastangų kainuoja pergalės ir kaip šios pergalės vertinamos. Gal tiksliau būtų pasakyti - nevertinamos. Apie žaidynių dalyvių sugrįžimą į Lietuvą buvo paskelbta iš anksto. Reakcija buvo tyla.

„Kai sugrįžome, nebuvo nė vieno žurnalisto. Net nacionalinė televizija nepasirodė. Pasveikino krepšinio federacija. Pasakiau, kad iki šiol šeši Lietuvos krepšininkai buvo olimpiniai čempionai: Pranas Lubinas, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius. Dabar pridėjome dar dvylika. Gal ir negalime jų lyginti su girdinčiaisiais, bet faktas yra faktas“, - svarstė A.Šatas.

Palydos buvo tokios pat kuklios kaip ir sutiktuvės. „Gal kurčiųjų sportas yra ignoruojamas, gal viską užgožė R.Meilutytės laimėjimai. Žinoma, Meilutytė yra Meilutytė, bet čia yra 13 olimpinių medalių. Girdintieji Londone laimėjo penkis. Nežinau, kaip tai suprasti. Susirenka tėvai, žmonos, giminės ir nė vienos televizijos. Kažkoks dėmesys vis tiek turi būti. Aišku, ir patiems sportininkams dėl to apmaudu“, - sakė krepšinio treneris. „Daugiausia sveikinimų buvo iš kurčiųjų organizacijų. Tai turbūt ir viskas“, - teigė lengvaatlečių treneris Sigitas Lepinaitis.

Skirtingi standartai

Abu sporto specialistai dirba tiek su girdinčiaisiais, tiek su kurčiaisiais. Abu jie akcentavo, kad kurčiųjų pergalėms taip pat reikia didelių pastangų. „Kurtieji treniruojasi tikrai ne mažiau, jie dirba kaip ir kiti. Žinoma, ir pergalėmis jie džiaugiasi ne mažiau nei kiti“, - savo auklėtinius vertino S.Lepinaitis. „Jei taip, kaip dirba ir stengiasi kurtieji, dirbtų visi girdintieji... Jie atiduoda visas jėgas. Nėra jokių režimo problemų, kad kas nors rūkytų ar išgertų. Šis klausimas apskritai atmetamas - taip rimtai kurtieji žiūri į reikalą“, - patvirtino A.Šatas.

Kurčiųjų komanda žaidžia trečiajame pagal rangą šalies čempionate - Regionų krepšinio lygoje. Prieš žaidynes vyko keturios treniruočių stovyklos, krepšininkai ruošėsi Palangoje, Varėnoje, Panevėžyje ir Vilniuje. „Per dieną dirbdavome tris kartus. Ryte vykdavo mankšta, paskui - dvi treniruotės. Bulgarijoje buvo 40 laipsnių karštis, bet nebuvo jokių kalbų, kad kas nors nesikeltų į rytinę mankštą. Prieš žaidynes sužaidėme 15 kontrolinių rungtynių“, - dėstė A.Šatas.

Visa tai labai primena nacionalinės krepšinio rinktinės pasirengimą Europos čempionatui. Kiti dalykai primena skirtumus tarp dviejų Lietuvos krepšinio komandų. Rinktinės, kurią sąlygiškai pavadinkime didžiąja, biudžetą sudaro beveik 2 mln. litų. Kol kas didžiausia problema buvo ta, kad antrąsias kontrolines rungtynes teko žaisti tvankioje ir slidžioje Kauno sporto halėje.

Kurtieji yra įpratę prie kitokių standartų. „Palangoje sąlygos buvo visai neblogos, gyvenome prie teniso aikštynų. Paskui Varėnoje gyvenome žemės ūkio mokyklos bendrabutyje. Maitinimas irgi buvo bendrabutinis. Kadangi laimėjome Europoje antrą, o pasaulyje - pirmą vietą, krepšininkai metus gaudavo maistpinigius. Iš jų ir reikėdavo maitintis. Ką galima Palangoje privalgyti už 35 litus per dieną? Varėnoje vyrai prisikirsdavo, bet mokyklos valgykloje ir maistas kitoks“, - pasirengimo žaidynėms patirtimi dalijosi A.Šatas.

Problema - ne pinigai

Labiausiai nesinori sudaryti įspūdžio, kad kurčiuosius treniruojantys specialistai ar patys sportininkai skundžiasi pinigų stygiumi. Viskas atvirkščiai - jie nesiskundžia. Pasak A.Šato, pasirengimo sąlygos buvo normalios. S.Lepinaitis jas pavadino geromis. „Mes esame paprasti žmonės“, - sakė A.Šatas.

Kaip kurčiųjų rinktinės treneriui, jam priskaičiuojamos devynios darbo valandos per savaitę. Ne tas atvejis, kai galima tikėtis praturtėti. „Dabar baigėsi varžybos, vyrai klausė, ar dirbsiu toliau. Paklausiau, ko norėtų jie. Jie nori, kad likčiau. Taip ir pasilieki. Gerai, kad jie labai atsiduoda šiam reikalui. Aš tiek metų esu su jais. Atiduodi jiems visą dūšią ir jie tą patį atiduoda“, - noro dirbti su kurčiaisiais motyvą atskleidė A.Šatas.

Anot Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto generalinio sekretoriaus Mariaus Minkevičiaus, didžiausias yra dėmesio, o ne pinigų stygius.

Tą patį nurodė ir treneriai. Būtent dėmesio, o ne pinigų trūkumas yra skaudžiausias. S.Lepinaitis neabejojo, kad turtų neuždirbantiems kurtiesiems paprastas pasveikinimas būtų daug svarbesnis nei tvirtą finansinį pagrindą po kojomis turintiems sveikiesiems.

Lietuvos sportininkų medaliai

Aukso medalininkai:

Tomas Kuzminskis (orientavimosi sportas), Larisa Voroneckaja (lengvoji atletika, disko metimas), Deividas Takinas ir Gintautas Juchna (stalo teniso dvejetų varžybos), vyrų krepšinio rinktinė (Gediminas Žukas, Arūnas Kubilius, Justinas Navlickas, Šarūnas Šiukščius, Lukas Pečiulis, Martynas Vainius, Robertas Puzinas, Edvinas Kriūnas, Algirdas Pazdrazdis, Janis Skakunas, Karolis Birieta, Andrejus Zenevičius).

Sidabro medalininkai:

T.Kuzminskis (du medaliai - sprinto ir vidutinėje distancijose), L.Voroneckaja (rutulio stūmimas), Vytenis Ivaškevičius (rutulio stūmimas), Ingrida Milkintaitė ir Birutė Aleknavičiūtė (paplūdimio tinklinis).

Bronzos medalininkai:

vyrų stalo teniso komanda (D.Takinas, G.Juchna, Kęstutis Žižiūnas, Viktoras Narkevičius), vyrų orientavimosi estafetės komanda (T.Kuzminskis, Mantas Volungevičius, Vytautas Remeika), moterų orientavimosi estafetės komanda (Adrija Kulbokaitė, Rasa Kaunelytė, Sandra Katinaitė), moterų krepšinio rinktinė (Deimantė Naruševičiūtė, Agnė Žegytė, Gražina Jocytė, Justina Burbaitė, Aušra Milašauskaitė, Sonata Bareikienė, Jurgita Jankutė, Rūta Pazdrazdienė, Jurgita Navickaitė, Gabrielė Valaitytė, Ramunė Eskertaitė, Jurgita Šėgždaitė).