Naujas karalius, sugrįžusi karalienėnuotraukos

Geriausių Lietuvos sportininkų apdovanojimų ceremonijoje šiemet pripažinimo sulaukė ne tie žmonės, kurie laureatais tapo pernai. Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė atsiėmė geriausios sportininkės titulą, kurį buvo užleidusi Rūtai Meilutytei, o dviratininkas Ramūnas Navardauskas rinkimuose triumfavo pirmą kartą. Išsilaikyti viršūnėje laureatams pavyks tik tuo atveju, jei jie gerai pasirodys Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė mano, kad jose laimėti bus sunkiau nei prieš ketverius metus Londone, o R.Navardauskui nerimą kelia nepalanki olimpinė trasa.

Aplenkti galima ir Rūtą

Per vienus metus gali daug kas pasikeisti, ir geriausių sportininkų rinkimai tai įrodė. Juose yra 11 nominacijų ir tik vienoje pozicijas pavyko išlaikyti pernykštėms laureatėms. Irkluotojos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė antrus metus iš eilės laimėjo rinkimus geriausios moterų komandos kategorijoje. Dešimtyje nominacijų nuskambėjo kitos pavardės. Net vyriausiam antrosios Lietuvos religijos žyniui - krepšinio rinktinės strategui Jonui Kazlauskui - teko šiek tiek pasitraukti į šešėlį. Jį geriausio trenerio rinkimuose aplenkė bokso specialistas Vidas Bružas.

Užleisti pozicijas teko ir R.Meilutytei, kuri 2015 m. savo medalių kolekciją papildė tik pasaulio čempionato sidabru. Rinkimų rezultatus lėmė sporto organizacijų atstovai ir internetu balsavę žmonės. Viską sudėjus paaiškėjo, kad du auksiniai medaliai yra geriau už vieną sidabrinį. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė pernai triumfavo Europos čempionate ir pasaulio taurės finalo varžybose.

Laura rinkimus laimėjo antrą kartą. Ji buvo pripažinta ir geriausia 2011 m. sportininke. Tuo metu dar buvo renkamas vienas laureatas, sportininkai neskirstyti pagal lytis, o viską lėmė sirgalių balsavimas. Formatas pasikeitė prieš metus, tačiau kad ir koks jis būtų, R.Meilutytė atrodė nenugalima. Ji laimėjo rinkimus tris kartus iš eilės. Gal todėl prizą atsiėmusi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė tikino, kad tikrai nesitikėjo nugalėti.

Svarbūs ne tik medaliai

Nesitikėjo, bet labai norėjo. Už 2011 m. nuopelnus jai atiteko „Šaulio“ prizas. Penkiakovininkė neslepia, kad laimėti naująjį apdovanojimą jai buvo svarbu. „Intriga buvo iki paskutinės minutės ir man niekas nesakė, kas laimės. Šiandien jaudulio tikrai buvo. Ačiū Dievui, viskas yra gerai“, - sakė laureatė. Dalyvauti varžybose čempionė ketina tik nuo kovo, bet pasirengimas joms yra tikrai ne lengvesnis nei pačios varžybos. Pasak Lauros, jai dabar pats darbymetis.

2012 m. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė pelnė auksą Londono olimpinėse žaidynėse. Dauguma sportininkų sako, kad apginti titulą sunkiau nei jį iškovoti, penkiakovininkė tam pritaria: „Londone man pavyko laimėti sąlyginai lengvai. Nemanau, kad taip bus ir Rio de Žaneire.“ Dėl žaidynių šis sezonas bus kiek kitoks. Laura daugiau dėmesio ketina skirti treniruotėms, o ne varžyboms.

Geriausiai šalies sportininkei rūpi ne tik medaliai ir titulai. Su vyru, olimpiniu vicečempionu Andrejumi Zadneprovskiu dukrą Adrianą auginanti penkiakovininkė ėmėsi globoti dar vieną mergaitę, vaikų namuose gyvenančią Sandrą. „Jai labai patinka penkiakovė. Mes ją globojame, stengiamės padėti, suteikti galimybę būti šalia, treniruotis šalia. Jei vaikas nori, reikia išpildyti jo svajones, bent stengtis. Jei ji nori tapti penkiakovininke, tegul taip būna. Mergaitė tikrai gera, gabi. Sandra gyvena 50 km nuo Vilniaus vaikų namuose, bet šiuo metu yra pas mus. Mes kartais ją atsivežame, ji sportuoja, dalyvauja varžybose“, - pasakojo olimpinė čempionė.

Atsargus optimizmas

R.Navardauskui pergalę rinkimuose atnešė pasaulio plento čempionate iškovota bronza. Iki tol plento čempionatuose Lietuvos dviratininkai nebuvo laimėję medalių. Sirgalių apklausoje R.Navardauskas populiarumu nusileido Europos bokso čempionui Eimantui Stanioniui, bet galutinėje įskaitoje jį pranoko. „Nominacijos skelbiamos iš anksto, todėl paskui reikia laukti kaip varžybų - ar tu kirsi finišo liniją pirmas, ar antras. Pergalė yra pergalė. Labai džiaugiuosi, kad tapau metų sportininku, ir tikiuosi tai pakartoti“, - sakė geriausias sportininkas. Jis gyvena ir treniruojasi Ispanijoje, tačiau dėl ceremonijos trumpam grįžo į Lietuvą.

Dviratininkas sugeba nustebinti jau ne pirmus metus. Užpernai jis tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu prestižinių lenktynių „Tour de France“ etapą. R.Navardauskas nelinkęs prognozuoti, ar pavyks maloniai nustebinti Lietuvą ir šiemet: „Sportas yra toks dalykas, kad vienais metais gali labai daug pasisekti, kitais - mažiau. Ypač dviračių sporte, kur mažas akmenėlis gali pradurti padangą arba dėl jo gali nugriūti. Labai tikiuosi, kad sėkmė bus mano pusėje ir galėsiu pakartoti 2015 m. rezultatą.“

Tačiau svarbiausios varžybos šiemet bus ne pasaulio čempionatas, o Rio de Žaneiro žaidynės. Ar įmanoma iškovoti bronzos medalį ir jose? „Realiai kalbant, trasa Rio de Žaneire bus sunkesnė nei praeitose olimpinėse žaidynėse. Labai sunku kažką pasakyti. Pirma reikia analizuoti trasą. Maža kas, gal ji nėra tokia sudėtinga, kaip visi dabar kalba. Kiek kas buvo olimpinėje trasoje, visi sako, kad ji bus labai kalnuota, skirta kalnų mėgėjams, kurie yra maži, lengvi. O mes, lietuviai, vis tiek esame iš krepšininkų šalies, esame dideli ir gan sunkūs. Bus sudėtinga pasiekti gerą rezultatą olimpinėse žaidynėse, bet pasiduoti negalima. Stengsimės iš paskutiniųjų“, - patikino R.Navardauskas. 2012 m. Londone jis užėmė 46 vietą grupinėse lenktynėse ir 21 vietą atskiro starto lenktynėse.

Olimpiniai kelialapiai dviratininkams dar nėra oficialiai paskirstyti, bet neatrodo, kad geriausias Lietuvos sportininkas dėl to labai jaudintųsi. „Esame maža šalis, neturime daug sportininkų. Žinome, kad žaidynėse dalyvaus geriausi sportininkai, o kas bus tie geriausi, pamatysime. Be abejo, tikiuosi, kad vienas iš jų būsiu aš. Lietuva turi dvi vietas. Tikiuosi, olimpinėse žaidynėse dalyvausime vienas kitam pagelbėdami. Kaip sakiau, trasa bus gan sudėtinga, todėl visokeriopos abipusės pagalbos tikrai reikės. Reikia būti nesavanaudiškiems“, - teigė R.Navardauskas.

Geriausi Lietuvos sportininkai renkami nuo 1956 m. Pirmuoju laureatu tapo boksininkas Algirdas Šocikas.