Maksvytį „Neptūne“ pakeitęs Rinkevičius – apie iššūkius

Nuo 2012 iki 2019 metų „Neptūnui“ treneris K. Maksvytis vadovavo su dviejų sezonų pertrauka 2015–2017 m., kai Klaipėdos ekipai vadovavo Dainius Adomaitis. Nuo pat 2012-ųjų asistentu klube dirbo ir Tomas Rinkevičius.

Buvęs profesionalus krepšininkas galėjo su savo bičiuliu išvykti į Permės klubą Rusijoje, tačiau nusprendė likti uostamiestyje su šeima ir priimti naują karjeros iššūkį – darbą vyriausiojo trenerio pozicijoje.

Sezoną LKL klaipėdiečiai pradėjo banguotai – iškovojo 4 pergales per 8 rungtynes. Tarp pralaimėjimų buvo ir netikėtų – 90:94 nesėkmė namuose prieš „Šiaulius“ bei pralaimėjimas „Nevėžiui“ 68:75. Tiesa, Čempionų lygos turnyre „Neptūnas“ laimėjo dvejas rungtynes iš trejų, o trečiadienio vakarą namuose priims Ispanijos aukščiausios lygos atstovus – Saragosos ekipą.

Prie šį mačą LRT.lt pakalbėjo su T. Rinkevičiumi apie šį sezoną jau sutiktus ir dar laukiančius iššūkius.

– Pirmą kartą dirbate vyriausiuoju treneriu. Ar sunku prisitaikyti prie naujų pareigų?

– Manau, kad mano kelias nėra pats sunkiausias. Jau daug metų esu toje pačioje komandoje, turiu žaidėjus, kuriuos labai gerai pažįstu jau ne vienerius metus. Manau, kad tokiomis aplinkybėmis dirbti yra lengviau.

– Ko labiausiai išmokote per tuos metus, kai dirbote su Kaziu Maksvyčiu?

– Esu ne kartą sakęs, kad man tikrai pasisekė, jog baigęs krepšininko karjerą kaip treneris startavau su Kaziu, kuris, ne paslaptis, yra geras mano bičiulis nuo studijų laikų. Jis man ir draugas. Tuo atžvilgiu mano kelias nuo žaidėjo iki trenerio buvo lengvesnis.

Su Kaziu buvo labai įdomu, nes jis yra toks treneris, kuris į savo darbo procesą tikrai aktyviai įtraukia asistentus. Komandos valdymo procese aktyviai dalyvavau visus tuos metus, patirtis buvo labai įdomi ir už tai esu labai dėkingas. K. Maksvytis yra vienas geriausių Lietuvos trenerių ir darbas su juo atnešė daug naudos ir man pačiam.

– K. Maksvytis nemažai pasiekė Klaipėdoje, jis čia buvo labai mylimas. Ar nebuvo dvejonės perimant vairą iš jo?

– Turėjau pasiūlymą su juo važiuoti į Permės klubą. Aišku, svarstymo buvo, bet „Neptūnas“ išreiškė pasitikėjimą manimi, pasiūlė dirbti vyr. treneriu. Gavus tokį pasiūlymą apsispręsti buvo lengviau, be to, mano šeima gyvena Klaipėdoje.

Ar metas tinkamas? Metas tikrai nebuvo lengvas, klubo vadovai sunkiai dirba ir bando kasmet gerinti klubo finansinę situaciją. Kai nauji savininkai perėmė klubą, situacija nebuvo gera, buvo nemažai skolų, bet su tuo yra dirbama. Nelengva. Pasiekimai aukšti, lūkesčiai dideli, o komandą komplektavome gana jauną.

Su tokia komanda man, kaip treneriui, yra labai įdomu dirbti, bet ne visada gali pasiekti tuos aukštus tikslus, nes jaunimas yra talentingas, bet jiems būdinga žaidime daug svyravimų. Nėra lengva išlaikyti vieną kryptį, žaidimas svyruoja nuo gero iki blogesnio. Bet dirbti su jauna ir perspektyvia komanda yra įdomu.

– Gytis Masiulis yra vienas tų jaunų komandos lyderių, „Neptūne“ jis žaidžia antrą sezoną, nors priklauso Kauno „Žalgiriui“. Kaip manote, ko dar trūksta Gyčiui iki „Žalgirio“ ir Eurolygos lygio?

– Gytis tikrai yra labai talentingas ir perspektyvus žaidėjas, tikrai ateityje žais pačio aukščiausio lygio krepšinį, mano nuomone. Kaip ir dar kai kurie žaidėjai mūsų sudėtyje. Bet jis vis dar gana jaunas, kažkur dar nusileidžia ir fizinėmis savybėmis. Vyrų krepšinyje yra didelis atletiškumas, kasmet jis darosi vis fiziškesnis ir jauniems krepšininkams yra sunku.

– Tadas Sedekerskis pastaruosius porą metų nerado sau vietos, Ispanijoje daug sėdėjo ant suolo. Ar nebuvo jam dėl to sunku psichologiškai įsilieti į naują komandą?

– Jo paties turbūt reikėtų klausti, bet aš galiu jį tik pagirti, nedaug krepšininkų pasižymi tokiu darbštumu, darbo etika. Dėl to Tadui negaliu nė kiek priekaištauti.

Išvažiavo jaunas, į gerą klubą, visada buvo to klubo šone, o tokiam jaunam ir perspektyviam žaidėjui reikia žaisti, žaisti ir dar kartą žaisti. Stengiuosi jam suteikti kuo daugiau galimybių, manau, kad jis jomis gerai naudojasi.

– Formuodami komandą ne visai pataikėte su Andre Williamsonu, jo žaidimas turbūt ne toks, kokio buvo tikimasi. Kokių galima laukti sprendimų iš „Neptūno“?

– Komplektuojant komandą mano išreikštas prioritetas ir jau daugybę metų nusistovėjęs požiūris – išlaikyti kuo daugiau lietuvių, Žemaitijos krašto krepšininkų. Ta linkme ir dirbome, biudžetas yra ribotas, tad didelių pinigų skirti užsieniečiams negalėjome, aišku, rizikavome.

Neturiu Andre priekaištų dėl darbo etikos, jis tikrai darbštus, geras vaikis. Bet čia yra LKL, čia aukščiausias lygis, nėra paprasta prisitaikyti. Jis kantriai ir daug dirba, bet ne viskas kol kas sekasi. Visada stebime komandą, žiūrime, kokias turime galimybes, ką galima suteikti komandai, bet dabar esame, kokie esame. Dirbame, kad taptume geresni.

– Šį sezoną „Neptūno“ pergalių ir pralaimėjimų santykis Čempionų lygoje yra geresnis nei LKL. Kai kurių žaidėjų statistika irgi ženkliai geresnė Europoje. Kaip tai būtų galima paaiškinti?

– Sužaista dar tikrai nedaug rungtynių, Europoje – tik trejos, nesiimčiau dar lyginti skaičių. Reikia daugiau laiko. Džiaugiamės pergalėmis Europoje, stengiamės išlaikyti tokį krepšinį, kokį žaidėme per tas dvejas laimėtas rungtynes. Dabar laukia labai galingas varžovas.

– Vis dėlto „Neptūnui“ prioritetas turbūt yra LKL pirmenybės?

– Manau, kad tikrai prioritetas yra LKL, bet aš noriu matyti savo krepšininkus, atsiduodančius 100 procentų kiekvienose rungtynėse, ar mes žaidžiame LKL, ar Čempionų lygoje, ar Karaliaus Mindaugo taurėje. Nesvarbių rungtynių mums nėra ir mes į visas rungtynes einame laimėti.

– Savaitgalį įveikėte Prienų klubą net 101:59. Ar mes pamatėme tą tikrąjį „Neptūno“ šio sezono potencialą?

– Sužaidėme geras rungtynes puolimo atžvilgiu, gynyboje tikrai nebuvo viskas idealu, ypač pirmoje pusėje. Puolime pavyko puikiai spręsti savo uždavinius, turėjome sėkmingų atkarpų su puikiu pataikymu. Tai džiugina, kad žaidėjai įgauna pasitikėjimo.

Dažnai taip būna, kad jauni žaidėjai tokiose rungtynėse jaučiasi puikiai, įsijungia ir kiti, nes gerai sekasi. O kai atsiranda įtemptų momentų – pasidaro sunkiau rasti žaidėjų, kurie gali išspręsti reikiamus uždavinius. Čia toks jaunos komandos sindromas, tai matėsi tose pralaimėtose rungtynėse, kai žaidimas ėjo taškas į tašką. Tada sunkiau rasti žaidėjų, kurie būtų užtikrinti. Tačiau dar tik sezono pradžia, žaidėjai turi įgauti daugiau patirties ir pasitikėjimo ir kitose rungtynėse tokiuose epizoduose jau atrodyti užtikrinčiau.

– Jei galėtumėte pamoti burtų lazdele, kurį elementą dabar labiausiai norėtumėte pagerinti komandos žaidime?

– Visada akcentuoju klaidas puolime, jos mus dažnai žudo. Šiuo metu negalime pasigirti aukštu ūgiu, turime problemų dėl atkovotų kamuolių, gana nemažai prie to dirbame, akcentuojame šiuos momentus. Norime tai pagerinti. Esame gerame kelyje, reikia tik kantriai dirbti.